Vaistininko užrašai

Turbūt kiekvienas iš mūsų esam susidūrę su knarkimo sukeltomis bėdomis. Vieni tai jaučia kasnakt, kai šalia gulintis „pučia į ūsą”, kitiems teko tai pajusti ligoninėse, kelionėse ar sėdint neįdomioje paskaitoje (būna ir taip ?).

Ir kaip mes elgiamės su „auka”? (auka, nes jai dažniausiai kliūna).

Visi skirtingai ir pagal nuotaiką. Žadinam gražiai (su bučiniu), bet dažniausiai tai neveikia ? Tada prašom gražiuoju. Dažniausiai – irgi neveikia (nes, paprasčiausiai, negirdi). Kartais – šaukiame, nes trūksta kantrybė (tuo labiau, kad keltis reikės už poros valandų) – suveikia, bet trumpam. Jei triukšmadarys prasikaltęs – įspiriame (ir ne kartą). Deja, bet suveikia irgi ne ilgam. Bandom ridenti ant šono. Bet kartais tai – misija neįmanoma! O ką daryti, kai ir ant šono gulint knarkia? Užkemšam nosį ? (trumpam). Suveikia, bet irgi trumpam. Tada visais šventaisiais prisiekinėjame, kad iš pat ankstaus ryto lėksime į vaistinę. Arba, užrašysime savo artimą žmogų vizitui pas gydytoją. Arba, kraustysimės į kitą kambarį ?

Siūlyčiau antrą variantą, nes vaistinėje nieko efektyvaus negausite (visos naujovės, kurios staiga atsiranda rinkoje, taip pat staiga ir pradingsta). Greičiausiai, dėl neefektyvumo ir brangumo. O pas gydytoją svarbu apsilankyti, kad nustatyti knarkimo priežastį. Nes knarkimas yra didelis diskomfortas ne tik šalia esančiam, bet ir pačiam tylos drumstėjui. Nekalbu apie mėlynes, likusias nuo spardymo. Be jų dar išlieka ir nuovargis po neproduktyvaus miego, irzlumas, neretai vargina galvos skausmai, mažėja darbo našumas. Taip pat yra grėsmė gyvybei, jei sergate miego apnėja. Sergant šia liga protarpiais ar beveik visiškai nutrūksta kvėpavimas.
Todėl, pirmiausiai, ką jūs turite padaryti, tai nueiti pas ausų, nosies ir gerklės gydytoją, nes nemaža dalis knarkiančiųjų serga įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaikus reikia tirti ir gydyti dėl adenoidų bei lėtinio tonzilito.

Knarkimo tikimybę padidina visi sutrikimai (įgimti ar įgyti), dėl kurių susiaurėja viršutiniai kvėpavimo takai (didelis liežuvis, nosies polipai, iškrypusi nosies pertvara, padidėjusios nosies kriauklės, apatinio žandikaulio struktūra, nosies gleivinės paburkimas dėl slogos) ir sutrinka normalus kvėpavimas. Nutukimas ir migdomųjų vaistų, alkoholio vartojimas – taip pat yra rizikos veiksniai.

Dėl knarkimo dažniau kenčia 40-50 metų ir vyresnio amžiaus žmonės, ypač aukšti ir stambūs vyrai, bet tai tikrai nėra taisyklė.

Tai, kad dažniau knarkia vyrai, siejama su hormonais. Moteriškas hormonas progesteronas sumažina vyrų knarkimą, o vyriškas hormonas – testosteronas gali sukelti knarkimą moterims ?

Taigi, knarkiame visi – vyrai, moterys, vaikai, net gyvūnai. Skiriasi tik decibelai. Silpnas knarkimas gali ir netrikdyti kitų miego. Bet jei knarkiame garsiai ir rytą atsikeliame pavargę ar skaudančia galva, turėtume pasitarti su gydytoju dėl tyrimų ir gydymo.

Vaistų efektyvumas gydant knarkimą yra labai įvairus. Prieš miegą, priklausomai nuo knarkimo priežasties, galima vartoti vaistus, didinančius nosiaryklės raumenų tonusą miegant, raumenis atpalaiduojančius arba gleivinės pabrinkimą mažinančius vaistus.

Gydytojui rekomendavus, galima vartoti vaistus, praplečiančius kvėpavimo takus ir lengvinančius kvėpavimą.

Kai nepadeda jokios gydymo priemonės, knarkimui arba miego apnėjai gydyti gali prireikti operacijos. Kartais reikia pašalinti polipus arba tonziles, o kartais reikia atlikti sudėtingas plastines operacijas. Bet 100% garantijų, kad jūs nustosite knarkti, nėra ?

Be gydytojo paskirtų vaistų, vaistinėje galite nusipirkti aliejinių skysčių gerklės skalavimui. Jie tonizuoja ryklės raumenis, sutepa ryklės audinius, sumažina burnos sausumą miego metu.

Taip pat nepamirškite, kad yra toks mažas stebuklas, kaip ausų kamštukai. Jie jus išgelbės, jei neturite daug kambarių ir negalite nors trumpam pabėgti nuo drebinančių sienas garsų ?