Vaistininko užrašai

Vis dar gaunu nemažai klausimų apie vienus ar kitus papildus, todėl dar kartą sugrįšiu prie jų.

Pirmiausiai pradėsiu nuo apibrėžimo. Maisto papildas – preparatas, skirtas padidinti gaunamų maisto medžiagų kiekiui organizme.Tai ne gydomoji priemonė, o daugiau – profilaktinė.

Žmogaus organizmui reikalingas subalansuotas maistas. Jis turėtų būti pakankamai įvairus. Netinkama mityba gali sukelti ar įtakoti trumpalaikius ar ilgalaikius susirgimus. Jei jūsų mityba pilnavertė ir įvairi, jūs nesiskundžiate jokiais sveikatos sutrikimais, verta susimąstyti, ar jums reikia ką nors gerti papildomai.

Dabar labai populiaru su maistu įsimesti į skrandį ir keletą piliulių, kurios, neva padarys stebuklą. Pavyzdžiui, atstatys plaukus, paryškins kūno formas, pridės atminties ar pakels potenciją. Dažnam tenka nusivilti, nes laukiamo poveikio nėra.

Vis dar nemažai vaistinės lankytojų ateina nešini žurnalų iškarpomis su papildų reklamomis. Klausia patarimo, ar verta pirkti. Sako, vienus gėriau, kitus bandžiau, nemažai pinigų išleidau, bet nieko nepadėjo, tai gal šitie padės? Tikriausiai nepadės 🙁 Nes tokia yra realybė. Tikrai pakankamai ilgai dirbu vaistinėje, kad padaryčiau išvadą, jog stebuklai geriant papildus neįvyksta!

Kartais ir tų papildų sudėtis būna gana keista – erškėtuogių milteliai, vandenžydžių žvynakrėčių ekstraktas, sėjamųjų grikių sėklos, žaliųjų moliuskų ekstraktas, žalieji avižų ūgliai. Aš negaliu pasakyti, kad visos šios sudėtinės dalys yra kuo nors blogos. Tikrai ne. Bet jei jos yra vienintelės papilduose, arba kaip pagrindinės, tai šiek tiek glumina. Ir kuo mandresnė sudėtis, tuo didesnė kaina.

Neramina dar vienas dalykas. Paskutiniu metu vaistinėse nemažai papildų dedame į KARANTINĄ (tai tokia vieta, kur pagal Valstybinės vaistų kontrolės įsakymus keliauja vaistai ir papildai, kuriais laikinai negalima prekiauti ir laikomi ten tol, kol galima grąžinti į prekybą arba reikia sustabdyti prekybą dėl neatitinkančios kokybės, rastų priemaišų ar nerasto reikiamo kiekio veikliosios medžiagos, atsiradusio pašalinio poveikio ar brokuotos serijos ir pan.). Tai nėra gerai ir kelia daug klausimų. Vienas iš tokių – o ką daryti tiems, kurie jau sugėrė pirmus tos serijos produktus, kuriais mes vėliau jau neprekiaujame dėl užterštumo? Matyt, ta papildų gamyba-prekyba yra tokia finansiškai greitai atsiperkanti ir naudinga, kad svarbiausia yra „iškepti” kuo daugiau niekam tikusių produktų ir net jei per tą skubėjimą kas nors neatitiks reikalavimų ir reiks naikinti, net ir dėl to nebus justi jokio nuostolio.

Taigi, naudoti ar ne, ir ką naudoti, yra jūsų pačių reikalas. O mano patarimas – naudokite visko kuo mažiau!