Vaistininko užrašai

Kiekviena mūsų organizmo ląstelė sudaryta iš baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir vandens. Įvairiuose organuose šių medžiagų yra nevienodai. Organizmo ląstelių augimui naudojamos visos šios medžiagos, o energijai – daugiausiai angliavandeniai ir riebalai.

BALTYMAI

Iš baltymų gaminasi apsauginės organizmo medžiagos – imuniniai kūnai. Baltymai yra gera antitoksinė medžiaga – slopina nuodingų medžiagų veikimą organizme.
Maisto baltymai yra gyvulinės ir augalinės kilmės. Gyvulinės kilmės baltymai biologiškai vertingesni už augalinės kilmės baltymus. Jie savo sudėtimi artimesni žmogui, juose randama daugiau būtinų amino rūgščių. Tačiau būtini ir vieni, ir kiti baltymai.

Mes vartojame mišrų maistą, todėl valgydami ir gyvulinį, ir augalinį maistą (įvairius mėsos bei pieno, miltinius bei daržovių patiekalus), gauname įvairių amino rūgščių, iš kurių organizmas gali pasirinkti tai, kas jam reikalinga.

RIEBALAI

Riebalai įeina į kiekvienos organizmo ląstelės sudėtį. Iš virškinamojo trakto įsiurbti į limfą ir kraują, jie išnešiojami po visą organizmą ir papildo jo atsargas. Daugiausiai jų esti susikaupę odoje ir poodyje. Riebalai yra kai kurių vitaminų tirpikliai. Vitaminai A, D, K, E tirpsta riebaluose ir organizmas juos gauna su riebiu maistu.

Ir per mažai, ir per daug vartoti riebalų organizmui nenaudinga. Jų trūkstant maiste, organizmas lėčiau auga ir vystosi, sumažėja jo atsparumas įvairiems nepalankiems aplinkos veiksniams. Vartojant daug riebalų, pablogėja virškinimas, jie kaupiasi ir žmogus pradeda tukti 🙁

ANGLIAVANDENIAI

Angliavandeniai yra svarbiausias energijos šaltinis. Iš jų žmogus gauna apie 70% eikvojamos energijos. Angliavandeniai tausoja baltymus ir riebalus. Jų atsargoms pasibaigus, organizmas jais paverčia dalį riebalų ir baltymų. Organizmas gali paversti angliavandenius riebalais ir kaupti jų atsargas.

MINERALINĖS MEDŽIAGOS

Mineralinės medžiagos organizmui ne mažiau svarbios, nei baltymai, riebalai bei angliavandeniai. Jos tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja visuose gyvybiniuose organizmo procesuose. Mineralinių medžiagų dienos poreikiai yra skirtingi.
Mineralinės medžiagos, kurių organizme yra labai mažais kiekiais, vadinamos MIKROELEMENTAIS. Būtini yra: geležis, jodas, varis, kobaltas, fluoras, cinkas, manganas, molibdenas ir selenas.

Du trečdaliai žmogaus organizme esančios GELEŽIES įeina į kraujo hemoglobino sudėtį ir įvairius fermentus. Geležiai įsisavinti reikia vitamino C. Geležies yra kiaušinio trynyje, daržovėse, vaisiuose, uogose, liesoje mėsoje.

JODAS svarbus organizmui dėl to, kad įeina į skydliaukės hormonų sudėtį. Trūkstant jodo, sutrinka skydliaukės veikla, o paskui pakinta ir jos struktūra. Maisto produktuose jodo yra labai mažai. Daug jodo yra pajūrio ore 🙂

FLUORAS įeina į kaulinio audinio ir dantų emalio sudėtį. Jo trūkstant, dantys greičiau genda. Fluoro randama vandenyje, arbatoje, piene, žuvyje. Tačiau jei žmogus nuolat per daug gautų fluoro, tai ilgainiui sutriktų normalus dantų emalio susidarymas.

VARIS ypač svarbus kraujo gamybai, audinių kvėpavimui ir tam tikroms fermentinėms sistemoms aktyvinti. Po truputį vario yra ir augalinės, ir gyvulinės kilmės produktuose.

CINKAS įeina į kai kurių fermentų sudėtį. Jis būtinas kvėpavimo procesams, padeda palaikyti pastovią organizmo skysčių reakciją. Daug cinko yra grūdiniuose augaluose, kepenyse.

KOBALTAS skatina kraujo gamybą. Trūkstant kobalto, išsivysto mažakraujystė. Maitinantis mišriu maistu, sveiko žmogaus organizmui kobalto pakanka.

MANGANAS yra svarbus elementas, dalyvaujantis medžiagų apykaitoje. Neblogas mangano šaltinis yra kava, mėlynės, grūdiniai produktai, riešutai.

MOLIBDENAS įeina į ląstelių kvėpavimo fermentų sudėtį. Tačiau jo trūkumas nesukelia specifinių simptomų. Molibdeno randama ankštiniuose, grūdiniuose produktuose, lapinėse daržovėse ir mėsoje.

SELENAS veikia prieš audinių degeneraciją, kurią sukelia vitamino E trūkumas.

VANDUO

Vanduo sudaro didžiausią mūsų organizmo dalį. Jis organizme sudaro terpę, kurioje vyksta įvairiausios cheminės reakcijos. Tai geras įvairių mineralinių ir organinių druskų tirpiklis. Vanduo dalyvauja virškinime bei maisto medžiagų rezorbcijoje.

VITAMINAI

Tai organiniai junginiai, būtini žmogui. Jie nėra nei energetinė, nei statybinė medžiaga, bet reikalingi normaliems gyvybiniams procesams palaikyti. Vitaminų organizmui reikia labai nedaug, jų normos skaičiuojamos miligramais.
Paminėsiu kelis svarbiausius.

Vitaminas A

Dėl jo trūkumo nukenčia akies tinklainės jautrumas šviesai. Šis vitaminas būtinas normaliai odos bei gleivinių (ypač akių) būklei palaikyti. Dėl jo stokos nukenčia ne tik akies, bet ir vidaus organų gleivinės epitelis, kuris suragėja, nusilupa, atsiranda opelių, per kurias gali patekti įvairių ligų sukėlėjų. Vitamino A reikia, kad organizmas normaliai augtų, kaulų ir dantų vystymuisi. Jis dalyvauja nervų sistemos bei dauginimosi funkcijose, be to yra svarbus infekcinių ligų profilaktikai. Organizmas šio vitamino gauna su gyvuliniais maisto produktais, o jo provitamino – karotino – su augaliniais.

Vitaminas D

Veikia kalcio bei fosforo druskų apykaitą organizme ir kaulėjimo procesus. Vitamino D organizmas gauna su pienu, grietine, sviestu, kiaušiniais, žuvimi. Ypač daug šio vitamino yra žuvų taukuose.

Vitaminas E

Lėtina oksidacijos procesus, veikia kaip antikoaguliantas. Gamtoje plačiai paplitęs. Ypač daug jo randama dygstančiuose grūduose, taip pat žaliuose lapuose, mažiau – mėsoje, kiaušinyje, svieste, piene.

Vitaminas K

Skatina skersaruožių ir lygiųjų raumenų veiklą. Jam veikiant, audiniai greičiau atsistato, gyja žaizdos, jis mažina skausmą, didina organizmo atsparumą infekcijoms.. Vitamino K daugiausiai randama kiaulės kepenyse, taip pat yra kopūstuose, salotose, špinatuose, šermukšniuose.

Vitaminas F

Dalyvauja organizmo riebalų apykaitoje, nuo jo didėja cholesterino tirpumas bei išsiskyrimas iš organizmo. Vitamino F gausu yra aliejuje.

Vitaminas B1

Jis veikia medžiagų apykaitos procesus kaip kofermentas, ypač didelę įtaką turi angliavandenių apykaitai. Dėl vitamino B1 trūkumo sutrinka širdies veikla, sulėtėja žarnyno peristaltika. Šis vitaminas stiprina raumenų veiklą. Vitamino B1 yra įvairiuose maisto produktuose, bet ypač gausu sėlenose. Nemažai randama žirniuose, pupose, riešutuose, mėsoje, daug – mielėse, ypač alaus 🙂

Vitaminas B2

Skatina glikogeno susidarymą kepenyse. Jis turi įtakos augimui, labai svarbus baltymų apykaitai. Vitamino B2 randama mielėse, kiaušiniuose, piene bei jo produktuose, mėsoje, ypač kepenyse, žuvyje, taip pat lapinėse daržovėse bei vaisiuose.

Vitaminas PP

Dalyvauja angliavandenių, baltymų, riebalų ir mineralinių medžiagų apykaitoje, turi įtakos kraujo apytakai, veikia širdies susitraukimus. Jo yra sėlenose, mielėse, mėsoje, ypač kepenyse.

Vitaminas B6

Įeina į daugelio fermentų sudėtį. Trūkstant šio vitamino, smegenų pusrutulių žievėje sustiprėja sujaudinimo procesai. Jo yra ir gyvuliniuose, ir augaliniuose maisto produktuose.

Vitaminas B12

Veikia centrinę nervų sistemą, būtinas organizmo augimui. Daugiausiai vitamino B12 gaunama su gyvuliniais maisto produktais. Vegetarams jo dažnai trūksta 🙁

Folinė rūgštis

Pasižymi antianeminiu veikimu. Dėl jos daugėja hemoglobino, eritrocitų, leukocitų ir trombocitų. Šis vitaminas svarbus baltymų apykaitai. Folinės rūgšties randama žaliuose daržovių lapuose, mielėse, grybuose, kepenyse, inkstuose.

Vitaminas C

Jo veikimas organizme gana platus. Jis veikia kapiliarų sieneles, skatina audinių regeneraciją, reikšmingas endokrininių liaukų veiklai.
Ir, žinoma, yra stiprus antioksidantas. Daug vitamino C yra erškėtuogėse, juoduosiuose serbentuose, citrinose, svogūnų laiškuose. Gyvulinės kilmės maisto produktuose vitamino C yra mažai. Veikiamas deguonies ir aukštos temperatūros, jis greitai suyra.

Tai tiek šį kartą. Manau, kad ir taip jau nusibodo skaityti. Bet gal kiekvienas ras kažką sau naudingo 🙂

Patarimas: valgykite pilnavertį, kuo įvairesnį maistą ir pakankamai papildysite organizmą reikiamom medžiagom 🙂