Vaistininko užrašai

Koks požymis skiria vaistininkystę nuo verslo? Pirmiausia, farmacininkas nuo farmacijos verslo atstovo skiriasi savo požiūriu į žmogų. Verslininko tikslas yra pelnas, vaistininko – žmogaus sveikata. Šiandieninėje vaistinėje iš vaistininko atimta pagrindinė jo funkcija – parinkti patį tinkamiausią vaistą. Šios misijos ėmėsi verslas, t.y., krautuvininkai, kurie “geriausiai” žino, kas gali padėti žmogui. Tas pagalbos priemones dažnu atveju parenka ne farmacininkai, o rinkodaros specialistai. Turime dirbti pagal jų sukurtus algoritmus, pirmenybę teikiant krautuvininkų stumiamoms prekėms, pildyti jų reikalavimus ir žaisti ne visada švarius žaidimus. Čia skylame į dvi stovyklas – vaistininkų ir biznierių. 

“Eurovaistinėse nemokamai apsaugoti savo odą nuo saulės bus galima visą vasarą, naujieji dozatoriai jau laukia gyventojų grožio produktus parduodančiose vaistinėse” – skelbiama viešojoje erdvėje. Idėja puiki, tik  paslauga suteikiama gal ne visai tinkamai. Kas pasakys, kokia apsaugos priemonė yra toje siūlomoje talpoje? Koks yra jos galiojimo laikas? Ar galima tikėti, ką parašo ar pasako krautuvininkas? Kaip žinia, krautuvininkai – gudrūs padarai, jie nieko neišmeta, net seną majonezą ar aliejų panaudoja, gamindami įvairias salotas ir mišraines, tai kaipgi su ta apsaugos kremo kokybe? Rodant dėmesį savo klientui, galima pasiūlyti naujas mažesnes originalias vienkartines pakuotes, kurių kokybė abejonių nekeltų. 

“Vilniuje ir Kaune pradėjo veikti pirmieji šalyje paštomatai vaistinėse – juos įdiegė vienas didžiausių vaistinių tinklų“, perskaitau dar vieną naujieną. Naujovė pasiūlyta atsižvelgus į interneto vaistinės klientų įpročius užsakytas internetu prekes atsiimti fizinėse vaistinėse. Vaistų paštomatai diegiami tam, “kad klientams nebereiktų laukti eilėje atsiimant užsakytas prekes, o vaistininkai galėtų susikoncentruoti į klientų aptarnavimą ir konsultacijas”, tačiau priduriama, kad “esant poreikiui, vaistininkas galės suteikti konsultaciją.” Žinoma, tik tuo atveju, jeigu vaistų paštomatas įrengtas vaistinės viduje. Lauko paštomate atsiėmus savo siuntą vaistinės nedarbo laiku, teks apsieiti be konsultacijų. Lyg ir viskas aišku – taupome visų brangų laiką. O kaip su sveikata? Kas atsakys už kokybę vaisto, kuris nežinia kiek valandų nežinia kokiomis sąlygomis buvo laikomas paštomate? Žadamos išimtys – šaltai laikomų vaistų užsakyti nebus galima. Tačiau, daugelio vaistų informaciniuose lapeliuose  nurodyta: vaistą saugoti ne aukštesnėje kaip 25 laipsnių temperatūroje. Įvertinus pastarosiomis dienomis šalyje tvyrojusius karščius, galima tik įsivaizduoti, kokios kokybės tepalas ar sirupas patektų į pirkėjo rankas 🫠 Tik šiuo atveju jau pačiam pirkėjui permetama atsakomybė – neatsiėmei laiku, vadinasi, pats kaltas. Bet juk kalbame apie vaistus, apie ypatingą prekę, kuri veikiama išorinių veiksnių gali keistis, ir tikrai, ne į gerąją pusę, todėl bet kuriuo atveju neturėtų būti bet kaip laikoma. Nuo senų senovės vaistų saugojimui vaistinėse teikiame ypatingą dėmesį, prižiūrime termometrus/higrometrus, pildome juos vandeniu, atliekame jų patikras, pildome milijonus žurnalų, nes atsakome už vaisto, kurį saugome, kokybę. Net parduotuvėse ir degalinėse, kurios prekiauja nereceptiniais vaistais, privalo būti sertifikuoti termometrai. Bet staiga, čia priėjus krautuvininkui, šalyje atsiranda stebuklingos vietos (paštomatai), kuriose vaistų laikymo sąlygos jau ne tokios ir reikšmingos 🥶

Na ir dar kartą sugrįšiu prie didelį atgarsį turėjusių farmacijos įstatymo pataisų, kurios krautuvininkams sumaišė biznio kortas. Paskutiniu metu nuolat girdžiu vardijamus mažuosius Lietuvos miestelius, kuriuose nebeliko vaistinių arba jos dirba vos po kelias valandas. Krautuvininkai spaudžia valdininkus, kad jie padidintų finansavimą vaistininko specialybei įgyti. Patys to daryti nenori, nes įpratę pelnytis svetimomis rankomis. “Dusetų miestelis liko be vaistinės”,– visiems trimituoja K. Gagė. Nes nėra kam dirbti, nėra  vaistininkų. Mano klausimas Gagei būtų toks: Ar valstybės pastangomis paruošus daugiau vaistininkų, krautuvininkai atidarys nors vieną vaistinę Dusetose? Tikriausiai ne, nes iki šiol Dusetose veikė privati vaistinė, kuri dirbo iš idėjos, o krautuvininkai pilni kitų idėjų (aprašytų aukščiau).

Štai jums ir skirtumai tarp vaistininkystės ir verslo. Mano aprašyti atvejai neturi nieko bendra su vaistininkyste, paremta kokybe ir sąžiningumu.