Jauni tai vadina išsiblaškymu, vyresni – demencija. Nustatyti ribą tarp dėl pašėlusio gyvenimo tempo susilpnėjusios dėmesio koncentracijos ir besivystančio sunkaus atminties sutrikimo ne visada yra paprasta 😕
Dėmesio koncentracijos sumažėjimą reikėtų skirti nuo atminties susilpnėjimo ar sutrikimo. Jeigu važiuodamas gatve dažnokai susimąstęs pasuki į priešingą nei reikėtų pusę, tai – ne liga, bet išsiblaškymas. Jeigu tūkstantąjį kartą važiuodamas tuo pačiu keliu suvoki nežinąs, kur esi ir kur veda šis kelias, verta sunerimti.
Nuovargį išsiblaškymą, sumažėjusią dėmesio koncentraciją nuo pirmųjų besivystančios ligos simptomų atskirti gali tik gydytojas, atlikęs išsamius tyrimus. Tada skiriamas specifinis gydymas.
Pasikartosiu, bet priežastys yra kaip ir anksčiau minėjau: nuolatinis stresas, įtampa, fizinis ir protinis nuovargis, per didelis darbo krūvis, poilsio stoka. Pablogėjus atminčiai ir dėmesiui, sunkiau susikoncentruoti, įsiminti naujus dalykus. Atmintis gali suprastėti dėl netinkamo gyvenimo būdo, taip pat po traumų, dėl nemigos. Gali trūkti B grupės vitaminų ar folio rūgšties.
Neprarasti atminties padeda eilėraščių mokymasis atmintinai. Užsienio kalbų mokymasis taip pat lavina atmintį, nes stengdamiesi įsiminti įvairius žodžius, priverčiame dirbti mūsų smegenų atminties ląsteles. Dažniau spręskite galvosūkius ir kryžiažodžius.
Iš farmacinės pusės: B grupės vitaminai, amino rūgštys, ginkmedžio preparatai. Apie jų poveikį spręsite jūs patys 😀