Juokingų atvejų pas mus pasitaiko beveik kasdien ? Juokingesniais stengiuosi pasidalinti su skaitytojais.
Per savo praktiką receptų neperskaičiau gal 4-5 kartus. Tada teko žmogaus atsiprašyti, kad negaliu jam niekuo padėti ? Bet su vis didėjančia praktika, ši problema mažėja. Pasiėmęs tą japonų kalba parašytą receptą, pirmiausiai bandai užčiuopti nors mažą dalelę įskaitomos vietos: ar tabletė, ar kapsulė, ar lašai, ar tepalas. Kai įsitikini, kokia tai vaisto forma, žengi toliau: koks stiprumas, nes skaičiai būna daugiau ar mažiau įskaitomi. Tada bandai suprasti, koks vartojimas, nes tai irgi – skaičiai. Kai jau daugmaž įsivaizduoji, kas tai per vaistas, paklausi žmogaus, kuo jis skundžiasi ir koks specialistas rašė receptą. Dėlionė pamažu susideda? Bet jei yra nors menkiausia abejonė, aš asmeniškai vaistų neparduodu, nes klaidos mūsų darbe gali smarkiai atsiliepti žmogaus sveikatai!
Kai teko bendrauti su gydytojais, pagrindinė tokio neperskaitomo rašto priežastis yra skubėjimas. Ir jeigu pradedantysis gydytojas dar rašo tikrai gražiai ir įskaitomai, tai po kelių metų jo raštas pasikeičia kardinaliai. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad kai skubu, mano raštas taip pat tampa neįskaitomas. Bet užtat kiek laiko sutaupau greitai rašant.
Kai kartą prie mano akių gydytoja skubėdama rašė receptą, mačiau, kaip ji taria vaisto pavadinimą normaliai, o parašo jau be galūnių, skaičiai susilieja kartu su raidėm ir t.t. Aš paklausiau, kodėl negali rašyti aiškiai ir suprantamai, juk tiek bėdų kyla dėl rašto, ji sekantį receptą bandė parašyti tvarkingai. Būtumėt matę iš šono, kaip ji tai darė! Kaip pirmokas vedžiojo raidę po raidės, labai lėtai ir matėsi, kokia jai kančia taip rašyti ? Stebėti irgi buvo nepakeliama, todėl pasakiau: „Rašykit, kaip jums patogiau, vis tiek kitaip nebus” ?