Vaistininko užrašai

Jau įpusėjęs dovanų pirkimo maratonas. Vieni bėga į turgų, kiti – į Akropolį, kiti- dar kur nors, o dar kiti – į vaistines. Ir vis perka, perka, perka…
Kai rašiau savo diplominius darbus, teko perskaityti daug literatūros – ir rimtos, ir linksmos.

Vienas mano „sutiktas” eilėraštukas labai atitinka mano požiūrį į begalinį vaistų pirkimą ir naudojimą. Todėl skubu juo pasidalinti su jumis, ištikimi mano skaitytojai. Negalima gi visą laiką kalbėti tik rimtai. Linkiu kantrybės, kad perskaitytumėt iki galo. Jis be proto ilgas 🙂

Be piliulių vargas grynas –
Mano daktaras tą žino.
Ir išrašo – na ir klasė!
Receptą ligonių kasai.

Vaistų, kad gerai miegočiau,
Ir mylėt galėčiau sočiai.
Viduriai kad nekamuotų,
Kosulys bent kiek apstotų.

Dar nuo diegiančios širdies,
Nuo skausmų ir nevilties,
Nutukimo ir sklerozės,
Kepenų baisios cirozės.

Viskam jis tablečių randa,
Sako: „Gerki, kiek tik lenda!”
Pilną krepšį prisikraunu,
Linksmas sau namo keliauju.

O tada, ilgai nelaukęs,
Anotacijas ištraukęs,
Skaitau kartą, skaitau kitą –
Ko tik ten neprirašyta!

Kas bus tam, kuris išdrįs
Ir tuos vaistus uoliai ris.
Gali jam nuslinkt plaukai,
Sustreikuoti viduriai,

Gali dar burna išdžiūti
Ir labai negera būti:
Pykins, kepenis skaudės,
Apetito neturės,

Reiks pamiršt pilstuko skonį,
Moterų švelnias glamones,
Net vairuoti nebevalia –
Tokia laukia jo dalia.

O jei kaip – tada, brolyti,
Teks ir kojas pakratyti.
To jau man tikrai per daug –
Šveičiu šitą šlamštą lauk!

Na ir žinote – tada
Iš to triguba nauda:
Daktaras iš laimės švyti –
Džiaugsmas, kad mane pagydė,

Vaistininkas – kad tiek vaistų,
Sunaudojau vienu gaistu!
Bet svarbiausias man dalykas,
Kad aš sveikas, kaip ridikas.

Taigi nesvarstykit daug –
Meskit šitą šlamštą lauk!

Moralas būtų toks:
Kas per daug – tikrai nesveika.

Sveikos jums visiems dienos!