Bir 2, 2022 - Mano dienoraštis    0

Brangiausias turtas…

Vaistininko dienoraštis

…kurį praradus joks draudimas to praradimo nekompensuos. Tai koks gi tas turtas 🧐

Vakar šventėme Tarptautinę vaikų gynimo dieną 👶👧🏻👩🏾🧕👩🏻‍🦱👨‍🦰🧒🏻👳🏽‍♀️, o kadangi savo įrašą taip pat dariau vakar, tebūnie jis bus apie vaikus – didelius ir mažus, jaunus ir senus. Juk nepriklausomai nuo amžiaus, mes visi buvome, esame ir būsime kažkieno vaikai. Apie vaikus galvoji nuolat – tai nesibaigiantis minčių budėjimas prie jų. Jis prasideda supant lopšį ir niekada nesibaigia. Net ir išėjus į Ten… Bet šiandien esame Čia, todėl džiaukimės ir juoku džiuginkime kitus. Taip, kaip mane prajuokino septynerių metų pyplys, pabrėždamas savo amžiaus svarbą. Seneliui pasiūlius konkretų skanėstą (gal pagal kainą, gal pagal dydį), mažasis reikšmingai tarė: “Esu pakankamai senas, kad išsirinkčiau pats!” Va taip.

Viena radijo stotis transliuodavo vaikų pasisakymus viena ar kita tema. Vairuojant automobilį ir klausantis muzikos, tarp dainų įsiterpdavo vaikiški balsai su visai nevaikiška nuomone 🤓 Kai kurie jų vis dar išlikę atmintyje:

“Tėtis vežė mane į polikliniką, todėl pavėlavo į darbą. O po to mama prasėdėjo su manim tris dienas namuose.”

“Žmogus per avariją labai nukenčia ir netenka daug kraujo. Tada reikia apsikeisti kraujais ir tampi kraujo broliais arba kraujo sesėmis.”

“Jeigu per tavo gimtadienį atneša kokį nors daiktą ir tu jį jau turi, tai nelabai jau ir didelis siurprizas. Bet vis tiek siurprizas.”

“Tėtis prisigėrė, vežė mane į Kauną. Ir kai jis kalbėjo, jam pynėsi liežuvis.”

Tokie vaikiški paatviravimai puikiai nuteikdavo visai likusiai dienai. Šiuo metu jų, tikriausiai, jau netransliuoja, nes vis dar klausausi tos pačios radijo stoties, tačiau vaikų balsų nebegirdžiu 😕

Ir dar viena įdomybė, patekusi į mano rankas – pradinėse klasėse besimokančių vaikų surašyti skubūs ir labai svarbūs klausimai, kuriuos jie išsakė ponui Dievui 😇:

“Ar užteks vaikystės visam mano gyvenimui?”

1 klasė

“Žmonės taip kenčia žemėje. Nejaugi tavo pragare dar blogiau?”

4 klasė

”Ar aš galėčiau tau kuo nors padėti?”

2 klasė

”Gėlės tau geriau pavyko nei žmogus.”

4 klasė

“Kam tu sukūrei šitą pasaulį? Nejau tu nesupratai, kad bus tiek bėdų?”

4 klasė

“Kaip aš turėčiau gyventi, kad visi pasaulyje būtų laimingi?”

2 klasė

“Kodėl vargšai prašo išmaldos prie bažnyčios ? Ar todėl, kad tu pasižymėtum, kas ją duoda?”

2 klasė

“Ar žemėje tiek daug vargo ir kančios yra todėl, kad žmonės nebijotų mirti?”

4 klasė

“Padaryk taip, kad aš kitam gyvenime gimčiau  Prancūzijoje berniuku.”

4 klasė

“Dievas kentėjo dėl žmonių, o dėl ko kenčia žmonės?”

4 klasė

“Aš su ja du metus ėjau į darželį, pusę metų mokiausi pirmoje klasėje ir vieną karta ji man pareiškė, kad mes abu esame visiškai skirtingi žmonės! Įsivaizduoji?! Tai blogiau nei mirtis.”

3 klasė

“Ar sielą tu man įdėjai mano, ar kieno nors kito?”

2 klasė

“Kaip miršta diena? Ar nuo senatvės?”

3 klasė

“Kodėl tu padarei žmogų pačiu svarbiausiu Žemėje?”

4 klasė

“Kam reikalingas gyvenimas? O jeigu jis reikalingas, tai kodėl tada žmonės miršta?”

2 klasė

“Ar tu atsiuntei lietų tam, kad jis pagirdytų karštį?”

4 klasė

“Ar mes kartais ne tavo žaislai?”

2 klasė

“Ar galima negimti?”

2 klasė

“Kodėl kai myli, viskas patinka, net kiaušinienė?”

2 klasė

“Kodėl tu sukūrei tokį pasaulį, kad kai mama suplėšo kojines, ji verkia?”

2 klasė

“Ar kai manęs nebus, aš galėsiu save matyti?”

2 klasė

“Kaip tapti prisiminimu?”

4 klasė

“Padaryk taip, kad kiekviename rūsyje ir konteineryje valkatos būtų tvarkingesni.”

4 klasė

“Noriu, kad jaunystėje aš gyvenčiau gerai ir laimingai, o senatvėje galiu tik laimingai.”

3 klasė

“Ko gi aš galiu iš tavęs paprašyti? Bet tu ir pats juk žinai.”

4 klasė

“Sakoma, kad į Žemę žmogus grįžta kitu pavidalu. Padaryk, prašau, taip, kad aš grįžčiau savo šuns pavidalu, o šuo – mano pavidalu, ir mes vėl būsime drauge.”

4 klasė

”Grąžink mano tėvelius į vaikystę, kad aš galėčiau su jais draugauti.”

4 klasė

”Atverk mus mums.”

4 klasė

“Padovanok man gyvenimą.”

1 klasė

”Susitarkime – aš tikiu tavimi, o tu – manimi.”

2 klasė

“Jeigu tu rasi mano pirštinę, prašau, grąžink. Tik sąžiningai.”

3 klasė

“Išmokyk mano priešus atleisti savo priešams.”

4 klasė

“Gelbėk žmones ne nuo nuodėmės, bet nuo vienatvės.”

3 klasė

“Per susirinkimą mokytoja tiek daug kalbėjo gero apie mane, lyg aš būčiau miręs.”

3 klasė

“Žinai, nors man atrodo, kad aš neturiu sielos, kartais, vis dėlto, man ją paskauda.”

2 klasė

“O aš juk kiekvieną sekundę mirštu.”

1 klasė

“Didžiausias stebuklas, kurį tu kuri žmonėms yra tai, kad tu dėl jų nieko nedarai.”

4 klasė

“Aš dar maža, mokausi trečioje klasėje, nuodėmių kol kas neturiu, bet jos jau ruošiasi.”

3 klasė

Tai mažų žmogučių didžios mintys 🤩 Sunku patikėti, kokie egzistenciniai klausimai jiems rūpi 😮 Vaiko gyvenimas turtingesnis už suaugusiųjų. Jis kupinas nesuvaidintų emocijų, ieškojimų ir atradimų. Vaikystė prabėga, deja, kaip trumpa akimirka, bet palieka ryškų pėdsaką žmogaus gyvenime. Kiekvienas iš mūsų mintimis ne kartą sugrįžtame į vaikystės dvasią. Vaikystės prisiminimus pažadina įvairūs dalykai. Tai gali būti knyga, filmas ar tiesiog įvykęs pokalbis. Savo vaikystę prisimenu kaip gražų, jaukų, saugų ir be galo įdomų laikotarpį. Dėl tokių potyrių pirmiausia turiu dėkoti tėvams. Nors mano vaikams visas gyvenimas dar prieš akis, neslėpsiu, labai buvo malonu girdėti juos sakant: “Aš esu labai laimingas. Aš turėjau nuostabią vaikystę. Man nieko netrūko. Esu labai jums už tai dėkingas.” Kas gali būti mieliau?! Iš visos širdies linkiu tai išgirsti visiems tėveliams, auginantiems savo neklaužadas 😎 Beje, apie neklaužadas. Kai kartą (prieš daugel metų 🙂) atėjau į darželį pasiimti savo neklaužados ir auklėtojos paklausiau, ar geras buvo, išgirdau atsakymą: “Pas mus nėra negerų vaikų, negeri būna tik tėveliai. Ir daugiau neklauskite.” Štai taip. Mylėkite savo vaikus, ne tik birželio pirmąją 🤓

Turite klausimų? Parašykite juos čia!