Spa 27, 2016 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #10

Metas, kai sukame laikrodžio rodykles atgal, nebyliai primena apie artėjantį rudenį. O parduotuvėse, kai žvakės užleidžia vietą naujametiniams niekučiams, supranti, kad jau ir žiema – ne už kalnų ? Nors Kalėdų seniui dar anksti su dovanom bėgioti, bet aš su džiaugsmu atiduosiu dovaną vienos linksmos istorijos kūrėjai net nelaukiant Kalėdų. Kaip ir buvo žadėta, knyga apie sveikatą iškeliauja pas daugiausiai skaitytojų balsų surinkusios istorijos savininkę – Jurgitą.


Apie vaistus.

Prieš kelis mėnesius rašiau apie pasikeitusį valstybinį kompensuojamų vaistų kainyną. Gal ir nedaug laiko praėjo, kad galima būtų daryti kažkokias išvadas, tačiau didelio klientų nepasitenkinimo dėl padidėjusių vaistų kainų nesulaukėme. Gal dėl to, kad jos labai ir nepakilo, arba žmonės priprato ir jų tokie dalykai jau nestebina. Labiau nepatenkinti tie ligoniai, kurių vaistų iš viso neliko tame sąraše. Tiksliau, vaistai su ta veikliąja medžiaga sąraše liko, bet išimti brangiausi analogai. Tai reiškia, kad žmogus rinkdavosi originalų vaistą ir už jį sutikdavo daugiau primokėti. Kai šių vaistų neliko, jie pabandė pakeisti generiniais ir už juos mokėjo mažiau arba visai nemokėjo. Vieni taip ir liko prie naujovių, o iš kitų sulaukėme nusiskundimų dėl pasireiškiančių pašalinių poveikių. Tikiu, kad daugelis iš jų to neišsigalvojo. Šie klientai pasirinko kitą kelią – įsigyti anksčiau vartotus originalus už pilną kainą. Dėl šios pacientų grupės iš tiesų liūdna. Iš jų valstybė atėmė pasirinkimo laisvę. Na, bet jei valstybė iš to sutaupys, gal visiems mums bus tik geriau ?

Iš R. Šilansko anekdotų:

Ateina vyras į vaistinę. – Prašau duoti acetilsalicilo rūgšties. – Jums aspirino? – Na taip, niekaip negaliu įsiminti šio žodžio.


Apie elektroninius receptus.

O jų vis daugėja. Jau po truputį apsiprantame su šia sistema ir jei viskas būtų dar paprasčiau sukurta IT specialistų, manau, ir gydytojai tuo būtų patenkinti. Mažiau juos trukdytume dėl neįskaitomai ar neteisingai parašytų receptų.
Iš R. Šilansko anekdotų:

Vaistininkas moko jauną praktikantą. – Na, o šitų miltelių duodame, jei receptas parašytas visiškai neįskaitomai.


Apie valstybę.

Neseniai išsirinkome valdžią, kuri sekančius keturis metus bandys padaryti mūsų gyvenimą šviesesniu ir geresniu. Reikia tikėtis, kad jiems pavyks, nes kas daugiau mums belieka?
Iš R. Šilansko anekdotų:

Vyrai palieka savo šeimas ir išeina į Seimą. Kai kurie iš jų pakeliui užsuka į alaus barą ir niekada nepasiekia Seimo. Taip protinga gamta ginasi nuo politikų pertekliaus.


Apie verslą.

Visi, didesni ir mažesni žurnalai apie sveikatą, gyvenimo būdą, sodą ir daržą, likimą ir burtus, sportą ir t.t. užkišti maisto papildų reklamomis. Dabar madinga net įtraukti į tą žaidimą ir žinomus Lietuvos žmones su jų pasakojimais apie įveiktas ligas ar negalavimus. Man išties gaila tų negaluojančių Lietuvos žmonių, kurie su žurnalo iškarpomis ateina į vaistinę, moka beprotiškus pinigus ir tikisi stebuklo.

Ką atsakyti tokiam žmogui į jo klausimą: „Ar man padės? Ar aš geriau girdėsiu? Ar aš geriau matysiu? Ar man nustos skaudėti sąnarius? Ar man nešals rankos ir kojos? Ar aš sulieknėsiu? Ar mano plaukai pagaliau nustos slinkti?“ Nemažai papildų yra išbandyti su artimais man žmonėmis, draugais, įvykdyta nemažai apklausų apie vieną ar kitą „stebuklingą“ maisto papildą, surizikuota dar vis išbandyti vieną kitą naujovę. Ir šiandien galiu drąsiai ir atsakingai pasakyti – jie neveikia taip, kaip apie juos rašo! Bet paradoksas – juos vis tiek perka! O kainuoja jie ne vieną dešimtį eurų, ir užtenka tik vienam mėnesiui ir dažniausiai, vienam žmogaus organui (akims, ausims, sąnariams, galvai, širdžiai, prostatai, šlapimo sistemai, kraujotakai). O jei ne tik nematai, bet ir negirdi, širdis šlubuoja ar dar kas nors negerai?

Bala nematė, jei žmogus atėjo pirkti sau papildų su ta reklamine iškarpa. Jis pats taip sugalvojo ir nusprendė. Bet ką galvoti, kai tuos ligonius atsiunčia gydytojai, primygtinai sakydami, kad reikia, nes be to – tai niekaip. Ar jie patys tiki tuo, ką sako? Ar nesupranta, kad tai – viso labo maisto papildas. Maistas, manyčiau, turi žymiai daugiau naudos nei tos piliulės. Todėl geriau papildų sąskaita, nusipirkite kokybiškesnio ir sveikesnio maisto, taip palepindami savo skrandį ir sielą. Nes maisto papildų kūrėjai (tikslesnis jų pavadinimas būtų – štampuotojai) tikrai negalvoja apie tai, kaip palengvins jūsų gyvenimą. Jie palengvins tik jūsų pinigines.

Iš R. Šilansko anekdotų:

Susitinka du verslininkai.- Susitikrinam laikrodžius. – Gerai. Mano už 9 tūkstančius. – O mano už 10 tūkstančių. Tavasis tūkstančiu atsilieka.


Tokių įvairiapusiškų minčių kratinys mane užplūdo šią rudenišką vėsią dieną.

Turite klausimų? Parašykite juos čia!