Vaistininko užrašai

Antradienis. Kovo 8-oji. Vieniems – eilinė diena, kitiems – šventė, tretiems – sovietinius laikus menanti diena. Nors teko augti tuo gūdžiu sovietmečiu, ši diena man pirmiausia asocijuojasi su pavasariu, pakylėta nuotaika ir, žinoma, gėlėmis 💐 O gėlių, kaip ir juoko bei šypsenų, niekada nebūna per daug. Beje, nuo 1975 m. Tarptautinė moters diena švenčiama Jungtinių Tautų Organizacijos. Taigi, negalima teigti, jog tai – Tarybinės moters diena. Nors šiandien – jau ketvirtadienis, kovo 10 diena, leisiu sau pajuokauti apie moteris. Ir nors nuotaikos pasaulyje šiuo metu tikrai ne pačios geriausios, norėčiau nors kelioms minutėms atitraukti nuo karo baisumų. Tikiuosi, nepasmerksite manęs už tai, kad  šiuo nelengvu visiems laikotarpiu, rašau nerimtai 🙃

Moteriška logika – keistas dalykas. Skandalas jau yra, o priežasčių jam kilti – dar ne.

Kai moteris nori išgirsti vyrišką nuomonę, tai iš tikrųjų ji nori išgirsti SAVO nuomonę, tik bosu.

Kiekvieną moterį galima įvaryti į kampą su fraze: “Tai tu man atsakyk į savo klausimą.”

Protinga moteris niekada nesako: “Aš suklydau”. Ji sako: “Ooo, kaip įdomiai išėjo 🤔”.

“Klausi, kiek man metų? Reikia paskaičiuoti. Kai ištekėjau, man buvo 20, o vyrui – 40 metų. Taigi, aš buvau už jį dvigubai jaunesnė. Dabar jam 70 metų, reiškiasi, man – 35 👱🏻‍♀️”

arba:

– Kiek tau metų?

– 18 – lika.

– Prieš kelis metus man sakei tą patį!

– Aš ne iš tų, kurios šiandien kalba viena, o ryt – jau kita!

“Pirma dietos diena. Aš ištuštinau visą šaldytuvą. Buvo labai skanu…”

Pripratau užsirašinėti savo išlaidas: transportui – 20€, maistui – 40€… O kur padėjau 1000€, neatsimenu 🤷‍♀️

Kaip sakė mano teta: svarbiausia, kad  kai tave pasiunčia ant trijų raidžių, tai funkcionuotų!

Kokios moterys pačios ištikimiausios – blondinės, brunetės ar šatenės? Žinoma, kad  pražilusios 👵🏻

Kodėl išsiskyriau su savo vyru? Nesutapo religinės pažiūros – jis nepripažino, kad aš Dievaitė 😇

– Gali įsivaizduoti, išsiunčiau savo idiotą bulvių, tai jį mašina patrenkė!

– O, Dieve! Ir kas dabar bus?

– Nežinau. Tikriausiai, ryžius virsiu.

Kartą sėdėjo siuvėja ant upės kranto ir siuvo. Netikėtai nuo piršto jai nuslydo antpirštis ir įkrito į upę. Pravirko ji karčiomis ašaromis, kurias išgirdo Visagalis:

– Ko verki, moterie?

– Mano antpirštis įkrito į vandenį, o aš tik iš siuvėjos amato išgyvenu ir išlaikau savo šeimą.

Paniro Visagalis į upės gelmes ir ištraukė auksinį antpirštį, inkrustuotą safyrais.

– Ar šis tavo?

– Ne.

Tuomet Visagalis ištraukė auksinį antpirštį su rubinais.

– Gal šis tavo?

– Ne, ne mano.

Po kurio laiko Visagalis mojuoja dar vienu, paprastu odiniu antpiršiu:

– Tavo?

– Taip, mano.

Visagalis įvertino moters sąžiningumą ir padovanojo jai visus rastus antpirščius. Po kelių metų ta pati siuvėja vaikščiojo su vyru upės pakrante, kaip staiga, vyras įkrito į upę ir daugiau neišniro. Pravirko moteris, ir ją vėl išgirdo Visagalis. Jis vėl nusprendė jai padėti. Ištraukė iš vandens Džordžą Klunį.

– Tai tavo vyras?

– Taip, mano.

– Tu man pamelavai, moterie! – supyko Visagalis.

– Taip, aš sumelavau, – pravirko moteris. – Bet, atleisk man ir išklausyk. Jeigu aš būčiau tau atsakiusi “Ne”, tu būtum man iš vandens ištraukęs ir Bradą Pitą. Jeigu aš vėl būčiau pasakiusi “Ne, ne mano”, tu būtum ištraukęs ir mano vyrą. O po to, išgirdęs mano sąžiningą atsakymą, būtum padovanojęs visus tris! Bet aš ne tokio amžiaus, o ir  sveikata neleidžia gyventi su trimis vyrais. Tik todėl tave ir apgavau.

Ir Visagalis paliko jai Džordžą Klunį. Todėl, kad:  jei moteris ir meluoja, tai tik dėl garbingos priežasties ir tik dėl kilnaus tikslo bei kitų interesų 😆

Su praėjusia švente ir įsibėgėjančiu pavasariu 🌹🌷🌻