Vaistininko užrašai

Trukt už vadžių, vėl iš pradžių – mėgstame sakyti, kai kalbame apie besikartojančius ir neturinčius prasmės reiškinius. Taigi,

“Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą gyventojams, ypač gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra tik viena vaistinė, Seimui siūloma priimti darbo grupės parengtas Farmacijos įstatymo pataisas.”

Šios pataisos turėtų įtvirtinti nuostatą, jog:

“Jeigu mieste, miestelyje, viensėdyje ar kaime yra tik viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko siūloma leisti dirbti vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui). Vaistininkas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jį prižiūrėtų ryšio priemonėmis. Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).”

Metai bėga, o klerkai trypčioja vietoje. Vis sprendžia aukštosios matematikos uždavinius, skaičiuoja, vargsta ir neranda atsakymų į klausimus:

1. Kiek vaistinių yra visoje Lietuvoje?
2. Kiek farmacijos specialistų jose dirba?
3. Kiek vaistinių dar trūksta?
4. Kiek farmacijos specialistų trūksta?
5. Kokių specialistų trūksta – vaistininkų ar jų padėjėjų?
6. Ar jų iš viso trūksta? 
7. Gal vaistinių per daug?
8. O gal Lietuvos teritorija netikėtai padidėjo?

A. Matulas su R. Šalaševičiūte susirūpino, kad:

“Įsigaliojus keičiamai įstatymo nuostatai susidarytų situacija, kad vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) iš vaistinių turėtų būti atleisti, atitinkamai turėtų būti įdarbinami vaistininkai, o jų trūksta. Dėl šios priežasties ne tik padidėtų bedarbystė, išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti“.  

Ajajai, kokios baisios pasekmės artėja 🤯 Beje, tos pačios, apie kurias kalbama jau bene dešimtmetį. Ir ko tada trinti tuos užpakalius Seime, jei per tiek metų niekaip nerandama sprendimo? Nerandama, nes  visi sprendimai nepatogūs krautuvininkams. Seniai buvo galima priimti įstatymo pataisas dėl privalomo farmacijos specialistų skaičiaus vaistinėje vienoje darbo pamainoje, tačiau apie tai garsiai nekalbėjo nei seimūnai, nei krautuvininkai, nei sveikatos apsaugos ministrai (buvę ir esami). 

Ir nors visiems žinoma, kad Lietuva, turėdama labai tankų vaistinių tinklą, yra  penkta iš ES valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 000 gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės tenkančios 100 000 gyventojų, Lietuvos – 47), vis tiek bandoma įrodyti, kad vaistinių trūksta, o tuo pačiu, žinoma, trūksta ir jose dirbančių specialistų. Na, man žinoma labai malonu girdėti, kad esame taip vertinami ir branginami (net galima būtų įrašyti mus į Raudonąją knygą kaip nykstančią gyvastį).Bet kažkodėl nei viena savo kūno ląstele nejaučiu, kad mes TOKIE REIKALINGI.

Šie įstatymo pataisų iniciatoriai aiškina, kad vaistinių tinklo išsidėstymas Lietuvoje yra labai netolygus, t. y. didelis vaistinių tankumas miestuose (apie 92 proc. vaistinių, išsidėsčiusių nedideliais atstumais viena nuo kitos!), o kaimuose yra tik viena  vaistinė (ar nei vienos). Bet eilę metų tokia  nenormali vaistinių plėtra niekam akių nebadė (net pačiam A. Matului). Nebado ir dabar. Nes Lietuvos įstatymai leidžia kurtis penkioms vaistinėms viena šalia kitos, nors, tuo tarpu, nedideli miesteliai turi tik vieną vaistinę 😲

Natūralu, kad įsikūrus naujai sveikatos priežiūros įstaigai, šalia jos atsiras ir vaistinė. Ne viena. Pinigai kvepia iš toli 💶, todėl krautuvininkai nesnaudžia. Finansinė nauda garantuota, todėl nenuostabu, kad 20 metrų spinduliu matome Camelia, Gintarinę, Norfos, Euro, Benu, Apotheca ar kito pavadinimo vaistinę. Būna taip, kad matome net dvi Camelias, ar dvi Gintarines – viena priešais kitą. Pasirodo, ir pelno užtenka. Tik, žinoma, ne tiek, kad tuo pelnu galima būtų pasidalinti su darbuotojais. Ne, darbuotojams reikia susiveržti diržus, nes krizė, pandemija, karas, energetinė duobė ir t.t., ir pan. 

Valstybė reguliuoja vaistų kainas, tačiau jai niekaip nepavyksta sureguliuoti vaistinių plėtros. Kodėl tuo pačiu adresu gali atsidaryti kelios vaistinės, tačiau maži miesteliai ar kaimai palikti iš viso be vaistinių? Kodėl daugelyje vaistinių vis dar dirba po vieną farmacijos specialistą pamainoje? Aritmetika paprasta: vienoje vietoje atsidariusioms keturioms vaistinėms reikia mažiausiai 8 darbuotojų. Iš kur juos paimti, jeigu planuose dar kelios naujos vaistinės didmiesčiuose, kur vėl reikės darbuotojų 😲

Akivaizdu, kad Lietuvos teritorija nuolat didėja, nes vaistinės dygsta lyg grybai po lietaus. Tik, va, farmacijos specialistų nedaugėja. Tiesa, jie ruošiami, bet, pasirodo, nepakankamai.

Tai, mieli ponai ir ponios, seimūnai ir krautuvininkai, išspręskite, pagaliau, tą aritmetinį uždavinį – nustatykite protingus atstumus tarp vaistinių, paskaičiuokite, ar tikrai vienoje vietoje reikia penkių vaistinių (kainos vis tiek visose panašios)? Tuomet paaiškės, kad ir darbuotojų pakanka. 

Ir svarbiausia, prieikite prie vieningos ir protingos išvados – VAISTINĖJE VIENOJE PAMAINOJE NEGALI DIRBTI VIENAS SPECIALISTAS. Nes jam NORISI PAVALGYTI, KAVOS (ARBATOS) ATSIGERTI, Į WC NUEITI, SAVE SUSIRINKTI PO NETIKĖTŲ IŠPUOLIŲ 🧟‍♂️ Ar tai bus du vaistininkai, ar vaistininkas ir jo padėjėjas, didelės reikšmės neturės, nes visi jie mokėsi ne automobilius surinkinėti…

Ir, pagaliau, nereikės sukti galvos, kur padėti tuos patirties nestokojančius vaistininkų padėjėjus. Juolab, kad ateityje darbų vaistinėje tik daugės (vakcinacija, galbūt, receptinių vaistų pratęsimas, individualios konsultacijos ar injekcinių vaistų suleidimas). 

Jeigu ir 2023 metais ta problema tempsis kaip guma, reikėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai susimąstyti, kam čia labiausiai reikia papildomų skaičiavimo pamokų ar pataisų 😉