Sau 20, 2017 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #14

Stovėjau vieną dieną Maximoje eilėje prie kasos ir stebėjau aplinką. Tuomet užplūdo gauruotos mintys: pradėjau ieškoti panašumų ir skirtumų tarp Maximos parduotuvės ir vaistinės. Aišku, Maxima tik todėl, kad aš tuo metu joje apsipirkinėjau, bet tie visi mano pastebėjimai, greičiausiai, tinka bet kokiam prekybos centrui. Taigi, mes visi dirbame su spec. apranga ir įsegtom tapatybės kortelėm (vardas, pavardė, pareigos). Eilės ilgis priklauso nuo paros laiko, kaip, beje, ir vaistinėje. Kasininko (-ės) nuotaika priklauso nuo išdirbtų valandų, žmonių kiekio, žmonių nuotaikos ir pačio nuotaikos, taip pat nuo mėnulio fazės ? Vaistinėje viskas taip pat.

Žmogus yra keistas sutvėrimas, jo nuotaika gali pasikeisti per sekundę. Pavyzdžiui, kažko negavo, kažkas brangiai kainavo, per daug piktai su juo šnekėta ir pan. Tada jis visą susikaupusį garą nuleidžia ant visiškai nekalto žmogaus (šiuo atveju – kasininko arba vaistininko). Dažniausiai kasininkas ir vaistininkas tyli, nes klientas visada teisus. Kainų nesutapimų (etiketėse) pasitaiko visur. Tai pražiopsojai, tai nepastebėjai, tai kaina taip dažnai kyla, kad nespėji su jos šuoliu šuoliuoti paskui.

Brangimas vyksta visur, tik vaistinėse šis procesas vyksta tyliai ramiai: apie jį nerašo spauda, nekalba televizija (atvirkščiai, skelbia, kad vaistai pinga), o apie maisto produktus ekonomistai šneka dažnai, nes pastoviai kinta supirkimo kainos, derliaus užderėjimas, oro įtaka (lietus, sausra). Todėl produktų brangimą mes priimame kaip neišvengiamybę, nes tai vyksta ne tik pas mus. Tačiau su vaistais yra kitaip. Vaistai ir taip yra pakankamai brangūs, o kai jų kainos vis dar nuolat kyla, žmones tai veda į pasiutimą. Tada vaistininkai tampa vagimis, aferistais, melagiais, korumpuotais verslininkais ir t.t. Džiugu, kad tai girdime ne kasdieną. Kasininkai parduotuvėse gal taip nelinčiuojami. Nors ir jiems tenka išklausyti nemažą dozę nepasitenkinimų. Bet tai yra darbo su žmonėmis dalis ?

Linksmoji dalis taip pat yra. Juk ne visi klientai yra nelaimingi ir neturtingi. Yra labai nuostabių pirkėjų, kurie savo puikia nuotaika ir humoru pakelia nuotaiką visai likusiai dienai. Ačiū jiems ? Kas liečia algas, tai jos tikrai skiriasi. Tik toli gražu nėra tokios, kad darbuotojai jaustųsi įvertinti ir pamaloninti. Čia jau – darbdavys yra teisus ir tik nuo jo vieno priklauso – gyvensi oriai, ar nelabai ? Panašumų tikrai daug. Net neturėčiau stebėtis, kodėl vaistinėje dažnai esame vadinami pardavėjais. Nes masinė vaistų ir papildų prekyba mus tokiais padarė.

Ką dar pastebėjau įdomaus? Na, kad ir mandarinai. Po vienu pavadinimu ir viena kaina į gardą sudėti gal kokių penkių rūšių mandarinai. Visi jie neša Maroko vėliavą. Nes nuo senų laikų mes juos žinome kaip skanius, saldžius ir gerai nusilupančius. Dabar jau lipdukai užklijuoti ne ant kiekvieno, o ant kas dvidešimto, arba visai be lipdukų. Atrodo, turėtų būti visi vienodo skonio. Bet taip nėra. Kai pradedi lupti, supranti, kad nusipirkai ir su plona žieve, ir su stora. Kai pradedi kramtyti, pamatai, kad vieni su sėklom, kiti – be sėklų, kiti – su viena. Ir tada atsiveria vaisių skoniai. Taip taip, ne vienas, o keli – rūgštus, saldus, saldžiarūgštis. Žodžiu, penki mandarinai, ir visi skirtingi, nors: kaina ir kilmės šalis viena. Tada peršasi įkyri mintis – tai gal tame garde yra vienas kilogramas kokybiškų, aukštos klasės mandarinų, dešimt kilogramų – antrarūšių, bele kokioms šalims skirtų, ir likę – tiekėjų išstumti į gatvę kaip nurašyti, bet kažkieno priglausti ir sėkmingai pardavinėjami ?

Šiais didžiaisiais perku-parduodu laikais kuriozų pasitaiko ir vaistinėje. Pavyzdžiui, perka žmogus papildus, tada pradeda vartyti dėžutę ir ieškoti, kur jie pagaminti. Šiaip ne taip suranda – EU. Ir ką tai reiškia? Europos sąjungoje, – pasakytų kiekvienas, bet kurioj šaly? Jeigu tie papildai kainuoja 20€ ir yra pagaminti Danijoje ar Vokietijoje žinomų gamintojų, pirkėjas gal ir nepagailės tiek sumokėti. Bet jei prekė pagaminta ar supakuota Jonavoj ar Pabradėj, kažkokiuose sandėliuose, tai ir kaina turėtų būti atitinkama, ir kilmės vieta nurodyta aiškiai ir suprantamai. Deja, to pasigendame ir mes, ir mūsų pirkėjai. Bet vaistinės tiesiog užkrautos neaiškios kilmės ir niekinės sudėties produktais, ir kol bus tokia papildų paklausa, bus ir pasiūla. Tokie jau tie ekonomikos dėsniai.

Bet pabaigai noriu parašyti ir didelį skirtumą. Visos prekės (bent jau dauguma) turi galiojimo laiką. Kas vyksta prekybos centruose, mes galime numanyti arba sužinoti iš savų, ten dirbančių. Tikėtina, kad išėję iš galiojimo majonezai sudedami į kulinarijos skyriuose besipuikuojančias mišraines, kad senstanti mėsa sumarinuojama įvairių prieskonių pagalba, kad atrodytų išvaizdžiai ir skaniai. Apie naktinį dešrų plovimą ar etikečių perspausdinimą galima įtarinėti, bet kas nuo to pasikeis?

Vaistinėse yra kitaip. Išėjusių iš galiojimo vaistų mes niekam neparduosime. Besibaigiančio termino papildus parduosime su didelėmis nuolaidomis. O jeigu nepavyks parduoti su nuolaidomis – tiesiog viską sunaikinsime ? Todėl galite mumis pasitikėti ir ramiai miegoti, nes vaistininkams rūpi jūsų sveikata ?

Turite klausimų? Parašykite juos čia!