Vaistininko užrašai

Užteko vieną dieną per TV žinias pakalbėti Sveikatos apsaugos ministrui apie numatomus veiksmus, kurie padarys tvarką farmacininkų veikoje, kaip į vaistines pasipylė nepatenkintų žmonių minios. Na, ne minios, bet kai keturi žmonės iš eilės pasako, kad vaistų kainos kyla į neregėtas aukštumas, galima teigti, kad tai minia, o ne vienas užklydėlis. Gal visa tai susiję su pilnėjančiu mėnuliu, o gal – su tikra realybe, tiksliai nepasakysiu. Aišku viena, žmonės dar stipriau pradėjo reikšti nepasitenkinimą farmacininkų savivale. Ir kaip tyčia, tą dieną ir mane nemaloniai nustebino vieno papildo nenormaliai pakilusi kaina. Šimtus milijonus kartų sau pasakiau: nesakyk pirkėjui garsiai kainos, kol jos nepamatei kompiuterio ekrane! Nes kainos šiais stebuklų laikais turi neįtikėtiną savybę: jos nesuprantamai padidėja per naktį ? Žinoma, nieko tokio, jei kartais pirma pasakai kainą ir ji pakitusi tik keliais centais, žmogus dėl to tikrai nepriekaištaus. Bet šį kartą – kitaip. Papildas, kurį pastoviai perka viena pastovi klientė, per naktį sugebėjo pabrangti 2,60€!!! Nors prie pastovaus kainų kilimo mes esame pripratę, nes su tuo susiduriame beveik kasdien, šis pokytis mane, tiesą sakant, šokiravo. Nelabai norisi grįžti į tuos laikus, kai dar gyvenome „prie lito”, bet įdomu būtų pamatyti pirkėjo reakciją, kai vieną dieną jis perka už 20,89 Lt, o atėjęs po kelių mėnesių išgirsta: 29,87 Lt. Džiaugiuosi, kad jau išmokau kantriai sulaukti pasirodančios kainos ekrane, nors daugelį jų žinau atmintinai ?

Na negalima taip elgtis su žmonėmis. Taip, mes, vaistininkai ar jų padėjėjai, esame farmacininkai, o šis žodis šiandien apibūdinamas ne pačiais gražiausiais epitetais, bet mes esame tie patys paprasti žmonės, kaip ir mūsų pirkėjai. Ir taip pat, kaip ir jie, ieškome būdų, kaip pigiau įsigyti vieną ar kitą prekę. Mes taip pat, kaip ir dauguma, laukiame nuolaidų, laimingų valandų, laimingų dienų ir laimingų sekundžių, kad sutaupyti tuos kelis eurus. Mes esame tokie patys žmonės, kaip ir tie, kurie ateina pas mus į vaistines, su tokiais pačiais varganais lietuviškais atlyginimais ? Todėl nepykite ant mūsų, nešaukite ir nekalkite prie sienos, kai išgirsite, kad jūsų mėgstama prekė „šiek tiek” pabrango. Nes ne mes per naktį nusprendėme, kad ji verta daugiau ? Ir paaiškinti, kodėl taip įvyko, nelabai yra kuo. Nes kelios dėžutės yra gautos seniai, sena kaina, tai lyg ir suprantama, kad turėtų būti parduotos taip pat dar sena kaina. Deja, taip įvyksta labai retai. Čia kaip su tais degalais:

Kuras brangs, bet sukauptus resursus dar parduosime sena kaina.

Tik kitą dieną paaiškėja, kad rezervuarai jau tušti ? , o nauji – jau nauja kaina… Gyvenime taip visada: kažkas – laimi, kažkas – pralaimi. Verkia rūkalų gamintojai, verkia aludariai ir vyno tiekėjai dėl pakilusių ir dar kilsiančių akcizų, nes jų pelnas mažės. Gaila ne jų pelno, o darbuotojų, kuriuos jie žada atleisti dėl sumažėjusių apsukų. Naujų alkoholio parduotuvių steigimas, tikriausiai, vyksta lėtesniais tempais nei naujų vaistinių. Todėl farmacijos rykliams verkti nereikia. Nes jų sutramdyti mūsų valstybė yra nepajėgi. Juokas ima išgirdus Sveikatos ministro A. Verygos kalbas, kad vaistų kainos bus sumažintos. Jeigu bus sumažintos šimto vaistų kainos, tai nereiškia, kad kitų tūkstančio vaistų kainos nepadidės. Ne kartą buvo garsiai skelbta, kad daugelio kompensuojamų vaistų kainos sumažintos, bet net ir tyliai nepasakyta, kad jos sumažintos kitų vaistų sąskaita. O bandyti sutaupyti valstybės lėšas, verčiant žmones pirkti pigesnį vaistą, kurio jis nepageidauja dėl daugelio priežasčių, yra tiesiog nehumaniška. Kiekvienas turi teisę rinktis.

Taip pat keistai nuskambėjo pasakymas, kad vaistinės bus įpareigotos parduoti tam tikrą kiekį pigių vaistų. Įdomu, kaip tai turėtų vykti? Ir kaip turėtų būti apskaičiuotas tas pigių vaistų kiekis? Neskatinu pirkti brangių originalių vaistų. Tiesiog, yra daug priežasčių, kodėl vienu ar kitu atveju žmonės renkasi originalų vaistą. Ir jeigu tas žmogus pajėgus sumokėti už kokybišką vaistą, kodėl jis to negali padaryti laisvoj šaly? Per savo gyvenimą teko pirkti ir naudoti tiek originalius, tiek generinius vaistus, ir kiekvienu atveju sprendimas buvo padarytas atsižvelgiant į eilę dalykų (ligos pobūdis, susirgimo stadija, vartojimo trukmė, lėtinė liga, trumpalaikis negalavimas ir t.t.), todėl griežtai pasakyti, kas geriau – tikrai negaliu. Nes kiekvienas atvejis yra individualus ir spręsti turi pats žmogus, o ne valstybė. Ir jeigu sugrįžtant prie temos apie farmacininkų įtaką žmonių pasirinkimui vaistinėje, netikiu, kad vaistinės darbuotojai siūlo įsigyti tik brangius preparatus. O patiems vaistinių tinklų savininkams dažnai didesnis pelnas byra ne nuo originalių brangių vaistų, o kur kas pigesnių, bet nebūtinai prastesnių vaistų.

Ir naujai paskelbta kova su aukštom vaistų kainom – tai dar viena eilinė kova su vėjo malūnais ?