Lie 10, 2025 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #166

Po daugiau nei 10 metų, kupinų juoko (nuoširdaus ir piktdžiugiško), ašarų (džiaugsmo ir liūdesio), šypsenų (tikrų ir apsimestinių), klausimų (rimtų ir labai rimtų 🤭), nusivylimo, skausmo, abejingumo, pagarbos (ir nepagarbos), padėkos, nuoširdumo ir… (galėčiau vardinti ir vardinti), nutariau padaryti pauzę. Ne todėl, kad pavargau. Ne, neišeinu visam laikui. Tiesiog atėjo laikas perkelti vaistinę į popieriaus lapus 📖

Mano blogas visada buvo ta vieta, kur dalinausi tuo, kas džiugina, stebina, kartais prajuokina, o kartais – priverčia susimąstyti. Bet dabar atėjo metas šiems pasakojimams surasti naujus namus – knygoje. Taip, taip, jau dabar matau spaustuvės dažais kvepiantį viršelį ir puslapius, įkvėptus vaistinės dvasios. 

Dėl šio didingo projekto, kuris įprasmins mano ilgų darbo metų potyrius, trumpam stabdau kassavaitinius įrašus. Tiksliau – ne stabdau, bet palieku laiko ir įvykių tėkmei. Jei bus vertų mano plunksnos įrašų, juos tikrai paskelbsiu. Kaip ir iki šiol, stengsiuosi atsakyti į visus jums rūpimus klausimus. Pasidalinsiu patarimais, kai tik jų kažkam prireiks. Tai – tik PAUZĖ, o ne VISKAS.  Tiesiog, naują savaitę pasitiksiu ne darydamas naują įrašą, bet kurdamas kažką didesnio 📝 Ir kaip jau minėjau, visada būsiu pasiekiamas savo tinklaraštyje Vaistininko užrašai

Tariu Jums AČIŪ 🙏 Kad skaitėte, komentavote, šypsojotės, dalinotės, palaikėte, tikėjote ir visada buvote šalia. Be Jūsų ši kelionė būtų buvusi ne tokia įdomi. Su savo įžvalgomis ir pastebėjimais mano blogą nuspalvinote ryškesnėmis spalvomis. Todėl pažadu – susitiksim dar kartą. Tik tuomet – Jūs laikysite rankose MANO KNYGĄ, o aš – vėl šypsosiuosi Jums, tik jau iš knygos puslapių 😊

Ir dar. Jei galvojate, kad viską jau papasakojau – klystate. Knygoje atsivers ne tik stalčiai su vaistais ar juoko kupinos istorijos, bet ir kai kurios slaptos bylos🕵️‍♀️ Galbūt, knygoje nuguls tikros pavardės, slapti susitarimai, intriguojančios žinutės ir, netgi, tie laiškai, kurie niekada neturėtų išvysti dienos šviesos ✉️ Tikri įvykiai ir nesuvaidinti jausmai, kurie slypi ANAPUS VAISTINĖS DURŲ. Tiems, kurie sekė mano istoriją nuo pat pradžių – tai bus tarsi prasivėrę durys į užkulisius… su paprasta, bet daug pasakančia pabaiga – TŠTKD 💩

Iki pasimatymo tarp puslapių!

Tavo vaistininkas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *