Vaistininko užrašai

Būk pirmas, kai reikia klausytis, ir paskutinis, kai reikia kalbėti

Pasitaiko tokių atvejų, kai tenka pabūti tik liudininku tarp susiginčijusių klientų. Tuomet vadovaujuosi kita taisykle: didelis menas laiku pasakyti savo nuomonę, bet nemažas menas ir laiku patylėti. Nes kartais gali kliūti ir tau ?

Matau per langą, kaip į vaistinę bando patekti senyvas vyras. Sunkiai daro duris, todėl einu jam į pagalbą. Atidarau duris, o jis sako:

– Taip blogai jaučiuosi.

Esanti vaistinėje klientė, nepatenkinta, kad jai reikia laukti, kol aš padėsiu tam žmogui, todėl išrėžia:

– Tada namie reikia sėdėti, o ne lakstyti po vaistines!

– Patylėk, višta, čia ne tavo reikalas! Perki ir pirk.

O klientė nepėsčia:

– Užsičiaupk pats, senas krienas…

Senolis įsižeidžia:

– Na, žinai, man dar taip niekas nesakė.

Kažin kiek dar būtų trukęs tas jų pokalbis, jei ne mano priminimas, kad jie ne gatvėje, o vaistinėje. Ir kaltinti nereikia nei vieno, nes kalta – aplinka, kurioje gyvename, ir aplinkybės, kurios mus supa.

Kitas senolis pasakoja apie sąnarių problemas ir kaip jam daktarai išrašė aitvarą nešioti. O, sakau, tai dabar galėsite ne tik vaikščioti, bet ir skrajoti ? O jis rėžia:

– Taigi čia įtvaras!

Na, tada, sakau, užteks ir vaikščioti. Sakoma, visada reikia juokauti tik su protingais žmonėmis. Bet ne visada pavyksta tai suprasti iš pirmo žvilgsnio.

Pagyvenusi moteriškė sako:

– Man duokite ką nors nuo galvos skausmo. Niekada gyvenime neskaudėjo galvos, o dabar neturiu kur dėtis iš skausmo.

– Kokia jūs laiminga, kad pirmą kartą pajutote galvos skausmą.

– Ką čia šneki? Gal juokiesi iš manęs? Man plyšta galva, o tu man sakai, kad aš laiminga?!

– Aš džiaugiuosi už jus, kad tas skausmas jus aplankė tik kartą per gyvenimą ?

– Nu žinai ką, trūksta žodžių! Laimę mat atrado!

Tada neiškentusi kita klientė puolė gėdinti:

– Tikrai jau, ponia, gėda už jūsų nepagrįstas pretenzijas. Galėtumėte tikrai džiaugtis, nes man galvą skauda beveik kas dieną, jūs tiesiog laimės kūdikis. Pirkite greičiau ir eikite iš čia, nepuldinėdami žmonių.

Taigi, piktoji ponia nusipirko Citramono, pasukiojo pirštą prie smilkinio (tipo, mums kvakšt) ir išėjo.

Visada sau kalu į galvą: susilaikyk (susilaikymas – dorybė), patylėk (tyla – gera byla), nekomentuok, negirk, nepeik, nes visada (beveik) liksi kaltas. Bet liežuvis juk be kaulų, o ir juokas dar niekam nepakenkė.

Be to, ne visi tokie jau rimtuoliai ateina į vaistinę.
Paduodu senjorui vaistus pagal kompensuojamų vaistų knygutę, o jis klausia:

– Tik vienam mėnesiui išrašė?

– Taip.

– O prašiau trims. Reiškiasi, galvoja, kad nedatrauksiu, mirsiu ?

Dabar, kai artėja liepos mėnesis, o per jį turi įsigalioti naujas kompensuojamų vaistų kainynas, kaip tik padaugėjo receptų, kuriuose vaistai išrašyti ilgesniam laikotarpiui, pvz., trims mėn., ar net pusei metų ir labai dažnai su įklijuotu gydytojo lapeliu konkrečiam vaistui. Taip gydytojai savo pacientus skuba aprūpinti vaistais, kurių nuo liepos mėn. neliks sąraše. Ką gi, puikus rūpestis ir dėmesys savo pacientams.

Kaip ir kai kurių pirkėjų amžinas dėmesys savo nuosavo daržo augaliukams. O kur dar rasi pagalbą, jei ne vaistinėje?

– Laba diena, man reikia kalio permanganato svogūnams laistyti ir decio (sodo ir daržo kenkėjams naikinti)

– Laba diena, kalio permanganato turime, o decio teks paieškoti kitur. Mes turime tik nuo kitų kenkėjų, žmoginių ?

– Kaip tai kitur? Čia juk vaistinė, tai turit turėti.

– Na, ateikit po dešimt metų, tada biesas žino , kuo mes dar prekiausime vaistinėse, panašu, kad ir deciu, tačiau šiai dienai paieškokite „Žalioj stotelėj”, ar „Senukuose” ?

– O kad tave kur! Ne jumi, bet mane ? Ačiū, kad pasakėte.

Ateina ne tik decio, bet ir salietros. Na, pagal jos formulę (N, N-NH2 ar N-NO3, amonio salietra) gal ir atrodo, kad galima rasti vaistinėje, tačiau ji skatina augti šaknį ar vaisių augalo, bet ne žmogaus plaukų ? Beje, žmonės vis dėlto teisūs, galvodami nusipirkti tai vaistinėje, nes kalio salietra, pasirodo, Tailande naudojama kaip „inkstų tablečių” sudedamoji dalis, kad sumažintų cistito, pielonefrito ir uretrito simptomus, o senovėje buvo naudojama gydyti astmai. Va taip.

Ir pabaigai.

Lengvai įkaušusiam pacientui parduodu vaistus nuo skausmo:

– Gerkite 1 tabletę per dieną po valgio.

– Ai, na…., 2 prarysiu iš karto, nes labai skauda…

Išvada. Žmogus – tai ne kas kita, kaip daugelis jo poelgių ?