Vaistininko užrašai

Sakoma, kad šventa vieta ilgai tuščia nebūna. Kai iš kiemo dingo katės, jame pradėjo šeimininkauti žiurkės ? Taip, taip, kartą net teko pastebėti, kaip žiurkė įkišusi galvą į šuns dubenį smaguriauja jo maistą! Dar sakoma: kai meilužė tampa žmona, meilužės vieta taip pat tampa tuščia (tik neilgam) ? Kai atsiranda įstatymas, visada atsiranda ir „apstatymas”. Kai valdžia pradeda priiminėti abejotinus įstatymus dėl alkoholio – staiga suklesti „bobutės” ir kontrabandininkai. Taip visada buvo, taip yra ir taip bus.

Sveikatos apsaugos ministras nusprendė uždrausti gydytojams teikti kodavimo nuo alkoholio paslaugas, spaudoje pradėjo skelbtis „specialistai”, kurie žada išgydyti ne tik nuo alkoholio, bet ir daugelio kitų negandų.

Pažvelgus į Lietuvos dienraščiuose spausdinamus skelbimus, susidaro įspūdis, kad taikomi dvigubi standartai: kas leidžiama vieniems, tas gali būti draudžiama kitiems.

Na kad ir pastarųjų dienų skelbimai. Labai jau jie patraukė mano akį. Vadinasi, į juos pažvelgs ir kiti. O kiek atsiras susidomėjusių rimčiau? Ir kiek Lietuvos piliečių kišenes patuštins šie „gydytojai”, „aiškiaregiai” ir panašūs į juos? Kas turėtų pasidomėti šiais „veikėjais”?

Jeigu LR leidžiami tokie gydymo metodai, tai kodėl turi būti draudžiami mūsų vietinių gydytojų atliekami kodavimai? Ministras teigia, kad žmonės mėto pinigus abejotiniems gydymams, tačiau nemano, kad kažkokio terapeuto Ilhamo, ar aiškiaregės Roksandros gydymas kainuoja taip pat nemažus pinigus. O tokiems veikėjams tik to ir reikia – valdžios tylėjimo ir žmonių tamsumo.

Deja, keistų draudimų tik daugėja. Norima uždrausti maisto papildus nusipirkti laisvai, jiems gali reikėti recepto. Keisčiau ir būti negali. Kad papildus žmonės vartoja nesaikingai, dideliais kiekiais ir be reikalo, niekam ne paslaptis. Ir tikrai reikia tuo klausimu šviesti savo piliečius. Tačiau ne kvailais sprendimais.

Pirmiausiai, kas yra tas maisto papildas? Tai preparatas, skirtas padidinti gaunamų maisto medžiagų kiekiui organizme. Papildai priskiriami maisto produktams, tačiau jie skirti tik papildyti įprastą racioną ir neturėtų būti vartojami kaip maisto pakaitalai. Dabar jie stovi maisto prekių parduotuvių lentynose. Tai apie kokius receptus jų įsigijimui galima kalbėti? Gal daugiau reikėtų kalbėti apie tai, kokios naudos iš jų gaus žmogus ar visai negaus? Gal pirmiausiai uždrausti reklamuoti tuos „stebuklus”, nes dabar, jei ne per TV, tai kiekvienam žurnale apstu reklaminių nuotraukų ir žymių pasakotojų, kaip jiems pavyko staiga praregėti, išgirsti, pajusti lengvas kojas, atsiauginti plaukus ir susigrąžinti atmintį. Tai stebuklų šalis ta Lietuva ?

Nors, kita vertus, įžvelgiu ir vieną pliusą – recepto įvedimas jau savaime neleis rastis tokioms reklamoms, nes receptiniai dalykai yra griežtai kontroliuojami ir nereklamuojami ?

Pasikartosiu dar ne vieną kartą – jeigu jūsų mityba yra įvairi ir pakankama, vadinasi, maisto papildų jums tikrai nereikia. Nes visus mikroelementus ir vitaminus jūs pilnai galite gauti su maistu. Nekalbu apie tam tikrų medžiagų (kalio, kalcio, vitamino D, magnio, geležies) trūkumus, kai organizmas jau negali normaliai funkcionuoti ir iškyla tam tikrų negalavimų. Beje, tuomet gydytojas ir paskirs šias medžiagas, ir – ne papildų, o vaistų pavidalu.

Senas žmogus viskuo tiki, vidutinio amžiaus žmogus viskuo nepasitiki, jaunas – viską žino. Todėl padėkime vieni kitiems atrinkti pelus nuo grūdų.

O užbaigsiu Alisos žodžiais iš „Alisa stebuklų šalyje”:

– Češyro katine, būkite toks malonus, pasakykite, kurį kelią man pasirinkti?
– Viskas priklauso nuo to, kur norite nueiti,- sumurkė katinas.