Vaistininko užrašai

Nežinau, ar džiaugtis tuo šalčiu, sukausčiusiu Lietuvą, ar verkšlenti, kaip toje Lietuvoje šalta, tamsu ir nyku?

Iš vienos pusės, kuo šalčiau, tuo mažiau virusų siautėja aplinkui, iš kitos pusės – baisu pagalvoti, kaip jaučiasi benamiai ir žemiau skurdo ribos gyvenantys žmonės.

Todėl, nei verksiu, nei džiaugsiuosi, tiesiog pasiūlysiu jums atsitraukti nuo kasdienybės ir paklajoti po įvairias Lietuvos vaistines 😀

– Įsivaizduojate, nueinu į turgų nusipirkti svogūnų laiškų. 100g kainuoja 1€! O svarbiausiai, kad ne pirmos jaunystės tie svogūnai, gal net mano metų! (~70 metų moteris)

– Jums mokėti xxx, su nuolaida – dar mažiau xxx.
– Gerai nors tiek. Kaip sakoma, ubagui – kampelis, alkoholikui – lašelis 😀 (~80m. moteris)

Iš paskaitos:

Atlikti tyrimai nustatė, kad raudonoje pakuotėje esantys vaistai žmonėms atrodo pakankamai stiprūs. Vaistus, esančius rožinėse pakuotėse labai nenoriai perka vyrai. Žalia pakuotė žmonėms asocijuojasi su žoliniu pagrindu pagamintais vaistais.

Po tokių tyrimų, keli vaistų gamintojai pakeitė savo vaistų pakuotes, kurios (pagal tyrimą) būtų perkamos labiausiai.

Jei ant vaistų pakuotės nurodyta 25mg ir 100mg, nors vaistai yra visiškai skirtingos sudėties, pirkėjai mąsto, kad 25mg yra neefektyvu. Pavyzdys: 25mg deksketoprofeno atitinka 600mg ibuprofeno.

Patarimas:

Nesivadovaukite matematine išraiška, o pasikliaukite, ką jums sako vaistininkas 😀

~80 metų moterytė, atėjusi į vaistinę, sako:
– Nusipirko dukra triusikėlius, bet mažoki jai. Sakė, kad mokėjo 3€. Gal paimsit, parduosit kam už 50cnt?

– Neturiu draugių jau, viena mirė 65 metų, kita – 61 sulaukusi. Bet mat jį galas, nėra, kada ieškoti naujų draugų – gyventi reikia! (~83 metų moteris)

– Prirašo tie gydytojai krūvą vaistų nuo širdies. Kai paskaičiau tas anotacijas, tai supratau, kad jie man visai netinka ir man jų visai nereikia, nes čia tokių ligų prirašyta, kokių aš visai neturiu.
– Manau, kad gydytojas kaip tik žino, ką jums išrašyti. Bet jei jūs galvojate, kad suprantate daugiau už gydytoją, tai kam tada iš viso einate pas jį? Neisite ir nereikės jo kritikuoti.
– Aš jums pasakysiu taip: kai man kaimynė pataria, tai tie vaistai žymiai geresni.
(Nu ką aš čia ir bepridėsiu, jei visi kiti geri, tik ne gydytojai ir vaistininkai 😀)

– Jūsų darbe pasitaiko nemažai energetinių vampyrų, ir šiaip, blogos auros žmonių. Kai jie ateina, jūs mintyse sakykite: “Druską – į akis, šūdą – į dantis. Praeik pro šalį, praeik”. Pamatysite, kaip gerai veikia. (Senjoras)

Atidavinėju grąžą senjorui 2€ monetą. Apžiūri abi puses ir sako:
– Pakeisk tu man ją. Nenoriu aš tos kumelės. Paieškok, gal kokią latvišką rasi, ar su kokia karalienės galva. Norisi kažko iškilmingesnio, prabangesnio…

Senjoras (~80 metų):
– Nusibodo per dienas televiziją žiūrėti ir per langą kiurksoti. Tai nusprendžiau išeiti pasižvalgyti. Va, atėjau pas jus, prisirinksiu šypsenų ir diena gražesnė bus 😀

– Man skrandis nedirba jau 5 dienas. Turiu opaligę, duokite kokių tablečių.
– xxx pabandykite.
– O galiu jas su alkoholiu gerti?
– Alkoholio iš viso reikėtų jūsų atveju atsisakyti.
– Aš negaliu, aš – alkoholikas. Leiskite man tas tabletes su alkoholiu išgerti…

Tuo metu į vaistinę užsuka du narkomanai. Vienas sako:
– Man švirkštą vieną.
Kitas tuo pat metu šaukia:
– Pastambinkite man iš centų 10€.
Tada tas alkoholikas (jau nusipirkęs vaistus) vis dar neatstoja:
– Tai ar aš galiu su degtine tuos vaistus…
Tada narkomanas:
– Tai pakeisite man, ar ne?
Tada kitas narkomanas:
– Man ne vieno švirkšto reikia, duokite du.
Ir taip vienas kitą pertraukinėdami, šaukia choru.
Tada aš:
– Apsiraminkite visi!!! Alkoholikai ir narkomanai! Kaip man jūs visi nusibodote – vienas vos ne degtinės prašo įpilti tabletei užgerti, kitam dozę reik kuo skubiau susileisti, kitam iš viso neaišku, kam tų stambių pinigų prireikė. Visi, prašau, po vieną savo pageidavimus išsakykite, čia ne choro pamokos.
– Mes ne narkomanai, mes sportuojame ir leidžiamės vitaminus sportininkams.
– Kada paskutinį kartą į veidrodį žiūrėjote, sportininkai jūs? Ne “vitaminų” jums reikia, o valios geležinės, kad iš šito liūno išlysti!
– Valios aš tai turiu daug, bet gyvenimo nėra, tai va taip ir gaunasi…
Ir vėl išdygo tas C2H5 gerbėjas:
– Tai ar aš galiu pagerti šį vakarą? Gal nenumirsiu?
– STOP! Dabar eilės tvarka – vaistų ir alkoholio vartojimo ypatumai jums, toliau, jums – 2 švirkštai, o jums – 10 popierinių eurų. Visi apsisukate ratu ir draugiškai žingsniuojate iš vaistinės 😀, nes visus likusius pirkėjus išbaidysite!
Visi trys choru:
– Ačiū jums labai, nepykite…

Argi aš galėčiau pykti?

Man labiau pikta, kai:

• aš turiu sudaryti lydinčių prekių maišelį prie antibiotikų (nors jos visai nėra būtinos)…
• turiu teisintis prieš klientus, kodėl per naktį prekė pabrango 2€…
• praeitą mėnesį xxx vaistas buvo kompensuojamas, o šį mėnesį sąraše jo jau neliko…
• negaliu išduoti vaistų pagal e-receptą (nes dingo internetas, gydytojas neišrašė, ar pirkėjas neturi dokumento)…
• neturiu smulkių eurų grąžai atiduoti…
• turiu pasiaiškinti, kodėl pas mus vaistinėje žiemą šalta, o vasarą karšta…
• nuolat reikia sukti galvą, kaip įvykdyti planą…
• matau, kad vaistinės sienos nesikeičia, tačiau kiekvieną mėnesį lentynose nugula vis “naujesni” ir “inovatyvesni” maisto papildai, kurių jau neįmanoma sutalpinti…
• atėję vaistų firmų atstovai stengiasi įrodyti, kad jų prekė nesulyginamai geresnė nei konkurentų…
• valdžia skelbia, kad Lietuvoje algos kyla kasmet, o mano alga, kaip buvo tokia pati prieš 6 metus, taip ir liko…
• …ir dar daug daug “pikta”…

Bet atėjo pavasaris (nors dar laaabaaaai šalta 😬), o su juo – ir geros emocijos bei puiki nuotaika 😀 Todėl kuriam laikui teks pamiršti nuoskaudas ir laukti geresnio rytojaus.

Su pavasariu!