Bal 12, 2018 - Mano dienoraštis    2

Dienoraštis #41

Šiandien pakeverzosiu apie savo popietinę pamainą. Ji mažai kuo skiriasi nuo rytinės, nebent tuo, kad ateinu sotus ir tuomet nesiblaškau tarp mikrobangės, kriauklės, stalo ir klientų 😀 O su kavos atsigėrimu visada yra paprasčiau.

13.00 – 14.00

Perskaičiuoju pinigus kasoje, kad ramiai galėčiau pradėti darbą. Tada persimetu keliais žodžiais su kolegomis apie einamuosius reikalus ir laukiu pirmųjų klientų. Pirmasis papuola narkomanas. Ir iš karto su pretenzija, kodėl neturiu insulininių švirkštų.

– Kad mažiau čia lankytumeisi, todėl ir neturiu

atsakau ir vis tiek parduodu švirkštą, 2ml. Niekaip neišeina išvengti šių lankytojų.

Kol klientų neturiu, skaitau elektroninius laiškus, kuriuose gausu naujos informacijos ir nurodymų. Taigi, pakabinu naujus reklaminius plakatus, nuimu jau nebegaliojančius, papildau mėnesio žurnaliukų krūvelę. Jūs net neįsivaizduojate, kiek pinigų paleidžiama vėjais su tom reklamom! Dažną mėnesį ir išmetame ne vieną, nes žmonėms tiek nereikia.

14.00 – 15.00

Ateina klientė, bet ne vaistų pirkti. Prašo, kad perdėčiau SIM kortelę iš vieno telefono į kitą. Su užduotimi susitvarkau puikiai.
Tada pasirodo kita moteris (~70 metų):
– Gal turite latekso?
– O kokio latekso jūs ieškote?
– Nu tai šlapimui varyti.
– Tai gal Lasix?
– Nu tai taip!

Sekantis pirkėjas – vyras. Prašo pipirmėčių. Klausiu: ar arbatos, ar tinktūros norėtų. Sako:

– Ne, pleistro.

Na, kad nėra tokio pleistro, arba aš nežinau 😀 Bet pasiūlau jam pipirinį pleistrą. Pasirodo, tiesiai į dešimtuką 🙂

Kadangi turiu laisvo laiko, pradedu į pirkinių maišelius dėlioti reklamines skrajutes su vieno vaisto reklama. Nes reklama turi būtinai pasiekti vartotoją. Kitaip, kokia ji reklama? Pasijuntu tarsi laiškininkas. Gerai, kad dar į pašto dėžutes neprašo sumėtyti…

15.00 – 16.00

Vaistų firmų atstovų valanda. Išdidžiai įžengia atstovė su naujiena – miltukai nuo kosulio. Vaistas senas, tik forma jo nauja – tirpsta burnoje, todėl labai patogu naudoti. Atkiša man miltuką, aš ištiesiu ranką jį paimti, o ji staiga išplėšia man iš rankos, nuplėšia ir liepia bandyti. Aš jai sakau:
– Bet juk tai vaistas! Aš šiuo metu nesergu, nekosinu, man jo nereikia. Duokite tą miltuką, aš pasidėsiu, kai reikės, tada ir išgersiu.
– Negalima taip! Ką sau galvojate? Man atsiskaityti už jį reikės!
– Nereikia man to jūsų miltuko! Kai reikės, tai ir nusipirksiu. Jei jau ataskaita tokia griežta, tai pasilikite sau.
– Tai duokit kokią stiklinę ar puoduką, supilsiu tuos miltukus.
– Nereikia man tų jūsų vaistų, kartoju dar kartą 🙃
(Toks atvejis mano praktikoje pirmas)

Vėl skaitau e-laiškus. Skubus perkainavimas. Peržvelgiu. O gi papildas, nuo 11€ pabrango iki 13€. Nepraėjo ir 4 mėnesiai nuo pirminės kainos. Matyt, degalai smarkiai pabrango… O gal dar koks force majeure

Toliau laiškuose informacija iš policijos. Yra prašymas atrinkti įtartinus receptus, kuriuose išrašyti psichotropiniai vaistai. Ir iš tikrųjų, gauname tokių šedevrų. Kai nusistebi recepto išrašymu, tai “pirkėjas” nesutrinka ir klausia:

– O tai kas čia negera parašytai? Tai pasakykite.

TIKRAS GYDYTOJAS žino, kaip rašyti, o jums iš viso nepriklauso žinoti tokios informacijos 😀

16.00 – 17.00

Jau atėjo laikas papildyti vandeniu higrometrus, kurie rodo oro temperatūros ir drėgmės santykį. Tada užpildau lentelę. Pildymas – kiekvieną dieną 😀

Suskamba telefonas. Konsultaciją bandau suteikti telefonu, nes ne visi įstengia ateiti iki vaistinės.

Sekančiam klientui padedu pasimatuoti kraujo spaudimą. O jis – 240×200, pulsas – 180. Ir toks spaudimas po suvartotų vaistų!
Kviečiu greitąją pagalbą, atvažiuoja gana greitai. Supakuoja ligoniuką ir išsiveža. Tikiuosi, jam viskas gerai.

Atėjo laikas pavakariams. Pasidarau kavos ir kelioms minutėms bandau išsijungti.

Ateina iš karto du pirkėjai. Moteris prašo destiliuoto vandens. Deja, mes jo neturime. Už jos stovintis vyras pasiūlo:

– Geriau eikite nusipirkti alkoholinio vandens.

Nežinau, ar ji pasinaudojo tuo pasiūlymu 😊

17.00 – 19.00

Pirkėjų srautas mažėja, nes visi skuba namo. O jau ir peršalimai eina į pabaigą. Ir medicininių kaukių paklausa, o su jomis – ir vartojimo ypatumai. Pvz., perka 1-2vnt. ir sako, kad dabar jau savaitei užteks 😀

Prisiminiau vieną juoką iš seminaro. Labai jau kietas tas atstovas. Jis atstovauja slaugos prekėms. Visada su malonumu klausau jo pasakojimų. Tai va, vienas jo pastebėjimas, pasakojant apie įklotus vyrams:

– Žinokite, vyrai problemų neturi. Moterys yra vyrų problema!

Ir dar:

– Vyras ir įklotai yra mirtis.

Deja, gyvenimas sako ką kita…

Diskusija su jaunu pirkėju. Tiksliau, jo monologas:
– Kas atsitiko vaistininkams? Į kurią vaistinę nenueisi, siūlo tau kaip turguje, jums to reikia, ir ano, ir dar kažko… Ar jūs tiek mažai uždirbate, ar nepasotinamas apetitas, kas nutiko?

Ką turėjau atsakyti šiam žmogui? Taip, uždirbame tikrai mažai, o apetitas nepasotinamas pas mūsų darbdavius ir jų vasalus. Jų reikalavimai – patys keisčiausi. Siūlyti viską ir besąlygiškai. Na, maždaug taip: jei įsiūlei kraujo spaudimo matavimo aparatą, tai būk malonus, prie jo ir stalą pasiūlyk. Gaila, bet tokia yra šiandieninė vaistinė. Ir nemanau, kad artimiausiu metu ji bus kitokia.

19.00 – 20.00

Darbas eina į pabaigą. Jau svajoju apie garuojančią vakarienę ir gerą filmą 😀 Liko tik baigiamieji darbai: suskaičiuoti pinigus, juos apiforminti ir saugiai padėti į seifą, dar kartelį žvilgtelėti į laiškus (gal dar koks skubus perkainavimas), užpildyti kasos knygą, sutikrinti dienos receptus, priduoti juos į teritorines ligonių kasas, sulaukti, ar nėra klaidų, prasivalyti grindis, išjungti šviesas, įjungti signalizaciją ir…namai namučiai 😊

Vakarienė
Vakarienė

Viso komentarų: 2

  • Atvirai sakant, tas „prasivalyti grindis“ mane sugniuždė…Negi tkrai jūs tai darote??? Kolegos, atsipeikėkite! Kur jūsų savigarba? Ar tam jus tėvai leido į sunkius mokslus??? Nė vienas darbdavys negali priversti be jūsų sutikimo!

    • Jei lietinga diena, o valytoja savo darbus atliko ryte, vaistinėj vakarop vaizdelis būna nekoks. Todėl nėra kito pasirinkimo 😄 Ateina žmonės ir aikčioja:

      – Oi kaip čia pas jus prinešta purvo.

      Kai n-tąjį kartą tai išgirsti, trūksta kantrybė…

Turite klausimų? Parašykite juos čia!