Vaistininko užrašai

Žmonės – keisti sutvėrimai. Mes leidžiame, kad praeities problemos ir ateities rūpesčiai užgožtų dabartį, pasidarome pikti, nervingi, prarandame viltį. Kita vertus, nuolat įtikinėdami save, kad vieną gražią dieną bus geriau, atidėliojame pasitenkinimą, prioritetus ir laimę. Mes kuriame planus, o mūsų vaikai auga, mylimi žmonės, draugai miršta, svajonės dūžta…

Senais laikais, jei žmogus nespėdavo į diližaną, jis mielai sutikdavo dieną ar dvi palaukti kito. Dabar mes jaučiamės nusivylę, jei nespėjame praeiti pro sukamąsias duris 😀 Tokie jau mes esame…

Taigi, norėdami gyventi harmoningai nesikrimskite dėl smulkmenų, nes viskas ir tėra smulkmenos 😀 O kad gyvenimas gali būti rutina, kova, žaidimas, sapnas, šventė ir dar kažkas, supratau bendraujant su vaistinės lankytojais. Kadangi negeriu nei Neurozan, nei ginkmedžio preparatų, tai daugelį pastebėjimų stengiuosi iš karto užsirašyti. Kitaip – nebūtų tiek auksinių istorijų mano užrašuose.

Orai Lietuvoje puikūs, daugelis ligų kuriam laikui atsitraukė, todėl ir vaistų nuperkama mažiau. Užtat vietoj vaistų lankytojams dabar dažniau prireikia: maitinimo elementų, dichlofoso, priemonių nuo kandžių, blakių ir kitų parazitų, lipalo dantims, protezų (“Kur man gauti tokius protezus su nudildintom iltim, kur rodo per TV reklamą? Ten šunys reklamuoja blizgančius dantis, man tokių reikia”), šukų gyvūnams blusoms iššukuoti, žarnelių naminio vyno gamybai (“Kad vynas galėtų burbuliuoti”), didelių švirkštų automobilių remontui, ne tik apsaugos kremų, bet ir skėčių nuo saulės 😀

Dabar ir šnekos labiau sukasi ne apie ligas, o apie gyvenimą. Turiu tokią vieną įdomią klientę, kuri ateina į vaistinę vieną kartą per savaitę. Ir vis ką nors įdomaus sušneka. Pastarąjį kartą prisiminė senus laikus:

– Seniai seniai, dar tarybiniais laikais tvarkiau butus ponams. Vienuose tokiuose namuose stovėjo baras per pusę kambario. Tai aš nusižiūrėdavau kokį pradarytą butelį, bet tik pradarytą, ir gurkštelėdavau gurkšnį kitą. Ir jaučiu, kad plečia smegeninę, taip gera pasidarydavo, kad net pamiršdavau, ko atėjau…

Kita nuolatinė klientė, visada ateidavusi su vyru, šį kartą atėjo viena. Klausiu, kodėl be palydos? O ji atkerta:
– Jėzau, aš jau 54 metai su tuo pačiu vyru gyvenu! Kad jūs žinotumėte, kaip jis man nusibodo!

Tačiau ir vyrų, panašiai mąstančių pasitaiko:
– Man duokite tik antibiotikų. Gydytoja parašė dar gerųjų bakterijų nusipirkti, bet ačiū, nereikia, namuose vieną bakteriją turiu, užteks ir tos 😀

Atsiranda ir savikritiškų, ne tik kitus peikiančių:

– Ką aš čia jums protą knisu, durnė būdama! Bet va, vis save durninu, o pažymėjimo neįgalumo dar neturiu 😀, sako, dar anksti. Matyt, mažai dar durninu.

arba:

– Parduokite tik vieną lapuką tablečių, pensijos dar negavau, o šiandien ubagų diena tokiems, kaip aš IKI parduotuvėje, tai dar ten pinigėlių reikės.

Ateina ir labai “protingų”:

– Man reikia vidutinio dydžio sauskelnių suaugusiems,- taria vyras, įžengęs į vaistinę.
Atnešu, bet jam netinka, nes ten yra raidė M (medium, vidutinis dydis).
– Man nereikia moterims! Ar nematote M raidės?

arba:

– Ar turite ugniažolės? Prašau parodykite, kaip atrodo ir ar brangi? Nes jei brangi, tai patvory prisirinksiu, tik parodykit ją, kad įsiminčiau.

O prietaringi lankosi kasdien:

1. – Ačiū nesakysiu, nes už vaistus, sakoma, negalima dėkoti, nes nepadės.

2. – Neskenuokite dėžutės, arba išimkite vaistus, ir tada skenuokite tuščią dėžutę. Radiacija gali pakenkti.

3. – Turiu išrašytą receptą vaistams ilgalaikiam vartojimui, bet laikau namie, nesinešioju. Yra prietaras – jei nešiosies, tai susirgsi.

4. – Kokia pas jus serija ant tos antibiotikų dėžutės? Nes jei ta pati, kur aš jau sugėriau, tai man netiko, nepadėjo.
Ta pati 😒 Kitos tikrai neturite?

5. – Man reikia akims lašų vienkartinėse pipetėse. Duokite 2 pipetes. Tik norėčiau, kad prie manęs atplėštumėte iš naujos pakuotės, nes man netinka jau atplėštos.

Atplėšiu kaip ponia pageidauja. Ji padėkoja, tada įsideda į rankinę, sumoka. Tada vėl išsitraukia, pavarto ir sako:
– Bet man atrodo, kad čia ne tos, kur nuplėšėte. Gal galite naujas atplėšti?

Atplėšiu naujas, nes jau susidomėjau, kuo čia viskas baigsis 😀 Pavartė ji tas naujai atplėštas, palygino su ankstesnėmis ir sako:
– Va, šitos geros, nes anos tai kažkokios panaudotos. Bet koks jūs geras žmogus! Kitur taip nedarytų…

Padariau, nes yra toks žodis PAREIGA – tai, ko šią minutę nepadarytų niekas, išskyrus mane 😀