Vaistininko užrašai

Kiekviename darbe vien nusimanymu ir uolumu, jei gamta nepridėjo dar kai ko, nedaug ką pasieksi.

Kinų išmintis sako: “Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi”. Todėl dažniausiai savo darbe mes tylime arba kalbame 🙂

Kiekvienas žmogus yra unikalus savo elgsena, kalba, manierom ir kt. O jeigu jis dar ir negaluoja, yra pažeistas morališkai, psichologiškai ar fiziškai? Arba, yra vienišas ir trokštantis bendrauti? Kaip tyčia, ir vaistinė pakeliui pasitaikė… 🙂 “Reikia užsukti ir pasilabinti. Tada jau ir apie rūpesčius paplepėsiu”, – galvoja dažnas pilietis ar pilietė.

Man belieka tik pasismailinti pieštuką ir išsitraukti konspektus (kad senatvėje turėčiau ką nors humoristinio prieš naktį paskaitinėti 😀)

Išdidžiai įžengia inteligentiškas senjoras ir dar išdidžiau klausia:
– Gal galėčiau nusipirkti vyno mielių?
– Na, galiu pasiūlyti tik alaus mielių tablečių.
– Tai gal pasakysite, kurioje vaistinėje galiu jų gauti?
– Vaistinėje, tikriausiai, negausite. Bet Google rekomenduoja užsisakyti internetu 🙂

Kartais medicina suteikia sveikatą, kartais atima.

Tikriausiai daugelis prisimena apie šią vasarą kilusį didelį chaosą dėl sveikatai pavojingų vaistų, kurių sudėtinės dalys buvo pagamintos Kinijoje. Ligoniai turėjo galimybę vaistinėse pasikeisti turimus vaistus į kokybiškus. Tam buvo skirtas 1 mėn. terminas. Šiandien apie tai jau ir pamiršome. Bet per šį mėnesį užėjo dvi moterytės. Viena iš jų nešina tais vaistais:
– Atnešiau pakeisti tų vaistų.
– Man labai gaila, bet pavėlavote. Dabar galiu priimti tik naikinimui.
– Na jau ne! Tada geriau pati krosnyje sudeginsiu!

O kita, atvirkščiai, norėjo jų nusipirkti:
– Aš turiu receptą, bet niekur negaunu tų vaistų. Gal pas jus yra?
– Taip yra (parodau)
– Bet čia ne tokia dėžutė. Man reikia šitokių (ištraukia pavyzdį)
– Šio gamintojo jau pardavimuose nėra. Dėl jūsų pačių saugumo. Galiu pasiūlyti tik kitos firmos.
– Girdėjau, kažkas sakė, kad prigamino nuodų. Anokia čia problema. Jei ne nuo to, tai nuo ko nors kito, žmogau, mirsi…

Vaistinės neaplenkia ir pastovioji klientė, mėgstanti stipresnės kategorijos vaistus, tokius kaip gudobelės tinktūra ar širdies lašai. Bet šį kartą neperka, nes…nusipirko kitur. Prieina prie kasos, apsidairo, ar niekas nemato, ištraukia fleškę brendžio, pamojuoja ja man palei akis ir sako:
– O kaip jums šitie vaistai?
– Kaip sakė Volteras: “Išminties taisyklė tokia – naudokis, bet nepiktnaudžiauk”. O man atrodo, kad jau per dažnai šią taisyklę laužote 🤨

„Jei nori prailginti gyvenimą, trumpiau sėdėk prie vaišių stalo”, – sakė B. Franklinas. Savotiškai maitinimosi problemas išsprendė kita klientė, pasigyrusi:
– Mes dabar sveikai valgome. Savo vyrui šiandien išviriau vegetacinį plovą, su daržovėmis.
– Tai gal vegetarišką ar veganišką?
– Koks skirtumas, svarbu be mėsos.

Apie 80 metų vyras klausia:
– Ar turite vitaminų SENOLIAMS?
– Taip, nemažai, rinkitės pagal kainą, kokybę, kiekį…
– Bet čia SENJORAMS, o man reikia SENOLIAMS.
– Gal tada pirkite JAUNUOLIAMS 😉?
– Gerai sakote, nei aš senolis, nei aš senjoras.

“Kiekvienas žmogus – savo vidinio pasaulio atspindys”. Ciceronas

“Gyvena tik tas, kuris gyvena ne vien sau”, pasakyčiau apie garbaus amžiaus savo klientę:
– Spaudimas didelis, blogai jaučiuosi. Kažin, ar čia dar eiti į parduotuvę mėsos nusipirkti, ar jau namo traukti?
– Gal geriau nerizikuokite ir eikite namo.
– Ne, vis dėlto, eisiu į parduotuvę. Ateina vakare svečiai, turėsiu pavaišinti. Lekiu į parduotuvę…

Sakoma, kad esti baroko stiliaus žmonių: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. Taip galėčiau drąsiai pasakyti apie vieną savo pirkėją, jauną moterį.
– Gal turite ką nors nuo lūpų pūslelinės?
– Kas patogiausia būtų jums naudoti: pleistrai, tepalas, klijai, tabletės ar kelis variantus parinkti?
– Man tas pats, svarbu padėtų. Neturėjau dar tokios zarazos.
– Gal imunitetas pasilpęs, gal streso nemažai turėjote?
– Koks imunitetas, koks stresas? Mes su tokiu draugu taip bučiavomės, jis tokius triukus su liežuviu išdarinėjo…

Ir tiek įsijautė į savo pasakojimą, kad pamiršo ir kur ji randasi, ir su kuo šnekasi, nes užplūdę prisiminimai leido pamiršti visas ligas. Kadangi reikėjo mandagiai nutraukti besiveržiančias iš jos emocijas, ramiai padariau prekių krepšelį ir patariau su svetimais kitą kartą nesibučiuoti, o ypač – prieš vėją 🙂 Turėjo praeiti dar kelios minutės, kol supratau, kad vis dar esu vaistinėje, o ne klube 😀

Ir pabaigai, kad šypsena jūsų veiduose išliktų kuo ilgiau:

Jauna moteris pageidauja ko nors nuo galvos skausmo. Bandau išsiaiškinti skausmo priežastį. Šiek tiek užtrunkame, nes nusiskundimų su kiekvienu mano klausimu daugėja. Šalia stovintis kitas klientas jau nebeišlaiko ir taria:
– Man atrodo, kad šiuo atveju jums tik giljotina padės 😀