Lap 15, 2018 - Mano dienoraštis    4

Dienoraštis #50

Vaistininko dienoraštis

Žmonės, būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų pareiga” ,- sakė Ž.Ž. Ruso.

Deja, tuo metu mūsų darbdavių nebuvo šalia, todėl jie ir negirdėjo… Bet gal dabar nors perskaitys?

Kaip žinia, su savo kolegom arba likimo draugais susitinkame ne tik oficialiai mokomųjų seminarų metu, bet ir namų aplinkoje prie puodelio kavos. Kad ir kaip stengiamės išvengti nemalonių širdžiai temų, tai ne visada pavyksta. O jei rimtai – IŠVENGTI NIEKADA NEPAVYKSTA 😀 Ir kai jau įsisiautėjame, tai mūsų nesutramdo niekas. Kalbamės apie viską (reikėtų tai išgirsti darbdaviams): darbo sąlygas, algas, naujoves, senoves, ligas, vaistus, programas, vadovus (ypač regioninius) ir t.t. Dažnai susirenkame su špargalkėm ir pisulkiom, kad ko nors neužmirštume. Ir tada prasideda: “O pas mus tai…..”, “Pas mus irgi…”, “Eik tu sau! Rimtai? Pas mus tai…”, “Gerai, kad pas mus dar nesugalvojo, bet jei pas jus yra, tai greitai ir mes “džiaugsimės”. Pabaigoje darome išvadas, kuriam tinkle einamuoju metu dirbti geriausia. Vieniems tai tik ir lieka šnekose, kitiems gi – darbo vietos pakeitimu. Taip ir klajojame, ieškodami geresnio gyvenimo. Vieniems pasiseka labiau, kitiems – mažiau, tačiau, kas nerizikuoja, tas negeria šampano 🙂

Nelabai seniai, šiais metais, vienas vaistinių tinklas išplatino vidinį skelbimą savo darbuotojams apie naujų darbuotojų paiešką. Todėl prie apskritojo stalo buvo aptartas ir šis įvykis.

Įsivaizduokite: jūs dirbate ne vieną dešimtmetį toje pačioje vaistinėje, iškenčiate visus firmos pakilimus ir nuopolius, atleidžiate darbdaviui už sumažintą savo algą krizės metu ir neatstatytą iki šių dienų, sukandęs dantis laukiate, kol jam prabus sąžinė, ir vis dar kenčiate, nes įsivaizduojate, kad esate lojalus, ištikimas, vienintelis ir nepamainomas, todėl kažkada jums bus atlyginta su kaupu, kaip, staiga, gaunate pasiūlymą.

Kadangi tinkle įvedamas motyvacinis sėkmės mokestis už vaistininkų ir vaistinių vedėjų atrankas visoje Lietuvoje, jums tik reikia surasti patikimą žmogų, kuris turi išdirbti ilgiau nei 3 mėn. ir  už tai gausite mėnesinį priedą po 100€ 3 mėn. iš eilės. Iš viso 300€. Tik už tai, kad perviliosite savo kolegą iš kito tinklo!

Žinoma, daugelis senbuvių pasipiktino tokiu užmoju. Ne vienas liko įskaudintas, ypač tas, kuriam už prastus rezultatus ne kartą buvo sakoma:

– Jeigu nekis darbo rezultatai, gali atsisveikinti su darbu, nes už tavęs – eilė laukia.

Ir kaip nelauks, jei vyksta natūralioji atranka – vieniems tariama “Sudiev”, kitiems – “Sveiki, mes labai džiaugiamės, kad pasirinkote mūsų tinklą”.

Atlyginimais pasigirti tikrai negalime, todėl daugelis pasipiktino tokia galvų medžiokle,  kurioje švaistomasi pinigais, kuriuos galima būtų padalinti ištikimiems darbuotojams. Ne už tai, kad “surado” patikimą kolegą, bet už tai, kad buvo ir VISADA yra kartu – ir skausme, ir džiaugsme, ir varge.

Labai gaila, kad motyvacinis sėkmės mokestis mokamas ne už tavo tiesioginį darbą. Bet nėra ko stebėtis, nes pažvelgus į mūsų atlyginimą, supranti, kad jis mokamas tik už valytojo ir kainų karpytojo ar prekių dėliotojo darbą, tikrai ne už farmacininko. Gerą komentarą perskaičiau neseniai po BENU vaistinės darbo skelbimu, kuris skelbia, kad ieško farmacijos specialisto. Pakomentuota taip:

“Kosmetologų – visažistų su vaistininko licencija 🙂”.

Jeigu judėsime ta linkme, tai netruks laukti, kol didieji vaistinių tinklų lobistai pramuš įstatymą, kad visai nereikalinga ta farmacininko licencija, su viskuo puikiai susitvarko kosmetologai –  mėgėjai ir grožio ir sveikatos konsultantai. Tuomet ir darbdaviams nereikės skaitinėti vaistininkų graudžių išgyvenimų, kurie profilaktiškai kartą į pusmetį pasirodo kompiuterio ekranuose, kad kažkaip atkreiptų dėmesį į savo varganą situaciją.

O situacija tikrai nėra gera, jei darbo metu tenka karštai diskutuoti labai jautriu klausimu apie mūsų kasdienybę, o tą kasdienybę puikiai atspindi kolegos laiškas:

“Taigi, taigi…Toli mes nuo Europinių atlyginimų ir visos sistemos 😒 Šiemet teko būti Tartu pabaltijo šalių farmacijos kongrese. Situacija pas kaimynus irgi nėra itin gera, nes pas visus vaistininkystė orientuota į produktą, o ne į žmogų. Ir tik išgirdę prancūzų ir olandų pavyzdžius supratome, kaip mums nacionaliniu lygiu toli iki tokių sistemų. Ten vaistininkas dirba žmogui, o už tą konsultacija gauna pinigus (draudimai ar sveikatos sistemos lėšų dalis tam skirta). Tikrai nepasigyrė, kokį atlyginimą jie gauna, o mes ir neklausėme – “nesiskaudinom dūšios” 🙂! Bet ne tai svarbiausia. Svarbu, kad tokia sistema kaip mūsų tikrai neleidžia iki galo atsiduoti “paslaugai”, nes svarbu pardavimais užsidirbti atlyginimą. Taip ir plėšomės tarp to, ko reikalauja darbdavys (asmeniniai pasiūlymai, prioritetiniai produktai, kosmetikos pardavimai), tarp santykio į žmogų (skirti pakankamai dėmesio kiekvienam atėjusiam, kad ateitų dar kartą) ir tarp noro pakankamai uždirbti. Manau, kad atlikto slaptų pirkėjų tyrimo prasti rezultatai iš dalies tokie todėl, kad dažnu atveju skubam tarp visų šitų pasirinkimų ir neatliekam to konsultacinio darbo iki galo gerai (bent jau taip, kaip norėtų darbdavys).

Tikrai liūdna, kad mūsų bazinis atlygis taip senai “įšaldytas”, kai tuo tarpu, net minimalus atlyginimas kilo ne vieną kartą. Tik įdomu, kokios priemonės turėtų būti taikomos situacijai pakeisti? Gaila, kad turime ir sąlyginai nedidelę profesinę sąjungą. Galbūt čia būtų vieta ir įrankis situacijai keisti, nes vienas lauke ne karys. Kaip suprantu, šiai dienai kiekvienas turi kovot už save ir priemones tam pasirenkam patys.

Norėtųsi tikėti, kad tokios mūsų, kad ir trumpos diskusijos neprasprūstų pro akis atsakingiems ir kad visi nepritrūktų optimizmo ir tikėjimo, jog vieną dieną grįšim su savo profesija į tą garbingąja trijulę “kunigas, daktaras ir vaistininkas!” 😀

Smagu, kad vis dažniau atsiranda taip aštriai pasisakančiųjų, kurie nebijo galimų pasekmių. Iš tikrųjų, kiekvienas pasirenkame savas priemones kovai su neteisybe ir už geresnį gyvenimą. Aš, kaip aštrios plunksnos mėgėjas, pasirinkau skelbti tiesos žodį interneto platybėse. Žinau, kad tą žodį perskaito ir tie, kurie gali kažką pakeisti iš esmės.

Klausimas ir vėl retorinis: “Kada kas nors visa tai pradės keisti iš esmės – darbdavys, profsąjunga, SAM, VVKT ar mes, eiliniai darbuotojai, nutarę skelbti savaitės streiką (kaip mokytojai) po Sveikatos apsaugos ministro langais?

Sakoma, kad tiesa glūdi tarp dviejų priešingų nuomonių. Netiesa! Tarp jų glūdi problema 🤔

Viso komentarų: 4

  • Sveiki,

    pirma: noriu padėkoti, kad nenuilstamai rašot apie barzdų priežiūrą. Antra, bandot sužavėti šmaikščiu pensijas gaunančiųjų arealo populiacijos žmonių poreikių neapibrėžtumu. Trečia. Jums dera mąstyti apie pensiją. Tamstos vietoje bus pardavėjai, nesibaidantys direktyvų, žinantys kas yra pardavimo planas, reitingas etc. Gal paguosiu, bet net vaistininkas gali tapti pardavėju (didelės išimtys).

    • Man taip pat smagu, kad nepailstate pakomentuoti mano straipsnių. Taip ir toliau 🙂

  • Nežinau prie ko tai prives, bet man atrodo, kad be streiko ar dar kažko neapsieisim. O jiems ir vienos dienos pradžiai užtektų…..Kaip sakė profsąjungos atstovai, į sakymus , kad reikia kelti algas, darbdaviai atsako: nenumatyta. Ir ką tu jiems? Ir SAM čia nepadės, nes dirbam privačiam verslui, jiems dzin kokios mūsų algos. Tarp kito, įdomus pastebėjimas: pagalbinis darbuotojas, kuris atveža jūsų šiukšlių konteinerį ir prikabina prie šiukšliavežės mašinos, uždirba ne mažiau 500e (jokio išsilavinimo nereik, net vairuotojo pažymėjimo). Taip darbas fizinis ir ne pats iš maloniausių ir visuomenėj vertinamų, bet…..

    • Yra kur padirbėti profsąjungai šiuo klausimu 🙂

Turite klausimų? Parašykite juos čia!