Vaistininko užrašai

Dar visai, rodos, neseniai į vaistines buvo grąžinami nekokybiški vaistai, kurių sudėtyje  rasta kancerogeninį poveikį sukelianti medžiaga (pagaminta Kinijoje). Tuomet visi galvojo, kad daugiau tai nepasikartos. Tačiau praėjo pusmetis, kai istorija kartojasi. Tik šį kartą kenksminga priemaiša rasta Indijos gamintojo produkcijoje. Šie junginiai klasifikuojami kaip galimi žmogaus kancerogenai (medžiagos, galinčios sukelti vėžį). Žinoma, mažai tikėtina, kad ligonis susirgs būtent nuo tos priemaišos, visgi, nesinori tapti laboratorine žiurke.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ramina:

“…pacientams tiesioginio pavojaus vartojant vaistus nėra. Pacientams yra didesnė rizika staiga nutraukti vaistų dėl aukšto kraujo spaudimo vartojimą. Todėl  jiems nereikėtų nutraukti valsartano vartojimo prieš tai nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.”

Ir kaip čia reikėtų suprasti?

Vartokite tuos vaistus, jeigu gydytojas arba vaistininkas jums leis juos vartoti? Ar aš turėčiau tokiam ligoniui (žinant apie šio vaisto abejotiną kokybę) patarti toliau tęsti vartojimą?

Nežinau, ar vėliau toks ligonis nesugrįš su trenksmu atgal į vaistinę reikalauti mano asmeninės atsakomybės už pamažu nuodijamą jo organizmą?

Kaip specialistas, suprantu, kad reali tikimybė susirgti vėžiu yra nedidelė, tačiau dviprasmybių turėtų būti mažiau – jei nekokybiškas, reikia patarti mesti lauk (šiuo atveju, atnešti į vaistinę) arba pakeisti į kokybišką, o ne tartis dėl tolimesnio vartojimo.

Taip jau sutapo, kad šios nemalonios naujienos pasipylė kaip tik tuo metu, kai iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingo nemažai originalių vaistų. Ligoniai pyko, nes jautėsi skriaudžiami valstybės. Iš jų buvo atimta teisė rinktis, todėl daugelis kaltino Sveikatos ministeriją dėl pasirinkimo laisvės suvaržymo.

Ir štai, lapkričio mėn. pasirodė vėl naujas sąrašas. O jis – kur kas smagesnis akiai 🙂 Labai plačiai komentuoti dar negaliu, nes praėjo tik savaitė, tačiau matau, kad į jį sugrįžo dalis originalių vaistų, taip pat praplėsti vaistų stiprumai, atsirado platesnis pasirinkimas veiklios medžiagos grupėje. Tam, matyt, turėjo įtakos ir nuolatinis vaistų tiekimo sutrikimas. Kai vienos veiklios medžiagos grupėje buvo paliktas tik vieno gamintojo vaistas, natūralu, kad ligoniams jo pradėjo trūkti. Todėl situacija kaisdavosu kiekviena nauja darbo diena. Šis sąrašas yra palankesnis nei buvę du paskutiniai daugeliui ligonių. Žinoma, bus ir nepatenkintų. Daugelio insulinų, priešvėžinių preparatų priemokos liko 😕

Beje, tiekimo sutrikimai niekur nedingo, kaip ir niekur nedingo pačios e-sistemos sutrikimai.

Tie, kurie registruoja tuos sutrikimus ir juos taiso, net neįsivaizduoja, kokį košmarą tuo metu patiria gydytojai, vaistininkai ir ligoniai. Ir kaip darosi pikta, kai Registrų centras po valandos praneša, kad gedimai pašalinti, o mūsų praktika sako ką kita 😕 Žodžiu, ne mano daržas, ne mano pupos. Vis tiek už viską atsako paskutinioji grandis… Gal reikėtų ir čia įžvelgti kokią sąmokslo teoriją? Gal e-sistemos kūrėjai negavo to, ko tikėjosi, todėl dabar sąmoningai griauna ją? Arba, vis “atrasdami” naujų trūkumų ir klaidų, bando įrodyti, kad “patobulinimui” reikia dar ŠIEK TIEK papildomų investicijų 😀? Kaip ten bebūtų, popierinio recepto varianto visiškai atsisakyti dar ankstoka. Neskaitant pačios sistemos trikdžių, būna dar ir interneto trikdžiai, elektros dingimas, todėl tokiais nenumatytais atvejais ligonis kurį laiką lieka be vaistų. Jei jo vaistų knygutė bus tebegaliojanti, jis, kad ir su dideliais nepatogumais (reikės grįžti namo knygelės, po to – pas gydytoją ir vėl – į vaistinę), vis tiek vaistų pagaliau įsigys.

Jeigu dar sugrįžtant prie kompensuojamųjų vaistų, tai spalio mėnesį atlikti tyrimai parodė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų gyventojų realiai susidūrė su problema, kad per pastaruosius tris mėnesius vaistinėse nerado savo įprasto kompensuojamo vaisto, o apie 60% vartojančių kompensuojamus vaistus mano, kad sąrašas yra per trumpas ir turėtų būti platesnis.

Net 41% apklaustųjų teigė, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną nepatekusį vaistą jiems teko pirkti už visą kainą. 55% pacientų sutiktų primokėti iki 15€ per mėnesį, kad įsigytų reikiamą preparatą. Šią apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras “Spinter Research”.

Žiūrėsime, kokie rezultatai bus sekantį ketvirtį. Kažkokių stebuklų nebus, nes ir šiuo metu vaistinėse yra nemažai nuperkama vaistų už grynus pinigus, be jokių kompensacijų, nors jos ir priklauso. Man taip pat tenka savo artimiesiems pirkti vaistus pilna kaina, nes tos grupės pasirinkimas yra ypač skurdus ir eilę metų gydantis tais preparatais, nesinori blaškytis ir kas tris mėnesius eksperimentuoti. Tuo labiau, kad tokia nuomonė yra ir gydančio gydytojo. Iš jo lūpų toks patarimas nuskambėjo pirmiausia:

“Vaistas įperkamas, tai ir pirk. Tik dabar pirk trims mėnesiams, nes gal vėl įtrauks į sąrašą tuos vaistus. O jei ne – taip ir žaisim laukdami 🙂”

Šias ir panašias nuotaikas labai gerai atspindi patys žmonės:

O taip pat ir mano kolegų perpasakotos istorijos:

“Girdėjau, mano vaistai nebekompensuojami. Tai gydytoja sakė, kad išrašys 50mg ir reikės gerti po 2 tabletes, kad gaučiau 100mg. Bet čia kažkokia nesąmonė. Gi, jei paimsi du 20% riebumo grietinės indelius, tai nesigaus 40% riebumo grietinė!”

Kuo dar alsuoja Lietuvos žmonės?

Dabar ant bangos – vaučeriai – maisto kuponai. Vyriausybės planuose – Lietuvoje sukurti kuponų sistemą. Pvz., gyventojai galėtų įsigyti 10€ vertės kuponus už 7€ ir jais pirkti maisto produktus mažose parduotuvėse. 3€ skirtumą prekybininkams kompensuotų pati valstybė. Ši sistema turi aiškius tikslus – keisti vartotojų elgseną ir skatinti juos apsipirkinėti mažose parduotuvėse. Skamba – nuostabiai! O kodėl valstybė negalvoja plačiau? Įvestų tokius vaučerius ir vaistinėse 🙂 Kadangi numatyta tikslinė grupė (mažos pajamos, nepilnamečiai vaikai), tai ir čia galima būtų tuos talonus padalinti senjorams, biedniems, studentams ir pan. Gal nors tokiu būdu išsaugotume tas kelias išlikusias privačias vaistines?

Aišku, visa tai – lengvas humoras. Kaip sakė F. Volteras: “Kas pasidaro juokinga, negali būti pavojinga”.

Ant bangos – ir juodasis penktadienis, ir CYBER MONDAY, ir JAMAM.

Vaistinėms visa tai – neaktualu. Čia kiekviena diena JAMAM 🙂 Ir nuolaidų gali prisimedžioti nuo 10 iki 80%. Na, gal juodasis penktadienis kai kur virsta juoduoju antradieniu arba juodosiomis valandomis, o CYBER MONDAY virsta EVERYDAY 😀, bet nuo to visiems tik geriau.

Kai akys raibsta nuo nuolaidų lietaus, tai ir gudrybių nepamatai. Todėl visus kainų nesusipratimus geriausiai taisyti tada, kai vyksta akcijos ir išpardavimai. Pavyzdžiui, gauna kolegos laiškelį iš marketingo skyriaus:

“Laba diena,

Informuojame, jog pastebėtas kainų nelogiškumas tarp skirtingų pakuočių xxx kremo su šlapalu išsausėjusiai odai (200ml – 18,99€, o 500ml – 19,59€).

Todėl atlikta kainos korekcija ir perkainuota prekė xxx kremas su šlapalu išsausėjusiai odai 500ml – nauja kaina 26,90€.

Atsinaujinkite kainoženklius.

Geros prekybos!”

Va taip, paprastai, per viena minutę kaina pakoreguota tik todėl, kad ji nelogiška. O kad ji išaugo  7,31€ per dieną – tai logiška? O kodėl ta kaina nesumažinta 200ml pakuotei? Todėl, kad nelogiška?

Žinoma, juk Lietuvoje kainas mažinti NIEKADA NEBUVO LOGIŠKA 🙂

Užtat mums ir reikia  visokių vaučerių, kuponų, talonų ir JAMAM dienų…