Mano dienoraštis 
0Dienoraštis #55
Kartą Lietuvoje
Tai nutiko vienoje Lietuvos vaistinėje. Istorija tikrai verta plunksnos. Išgirdau ją per vieną kolegų susiėjimą. Kaip visada, pokalbis sukosi apie darbą ir su juo susijusias istorijas. Gaila, kad nedalyvavo tikrasis istorijos pasakotojas, bet, manau, istorija dėl to nepraras savo žavesio 🙂 Ir te nesupyksta jis, jei pasakojime įsiterps vienas kitas mano žodis.
Pirma diena
Atėjo senjoras į vaistinę ir pateikė gydytojo receptą. Ten buvo išrašytas tepalas Flucinar (recptinis vaistas, stiprus gliukokortikosteroidas). Tą kartą jam klausimų nekilo, todėl nusipirko ir, išklausęs vartojimo ypatumų, patenkintas išėjo. Bet greitai sugrįžo. Su tepalu rankose ir visiškai nepatenkintas!
– Man jo nereikia, jis labai kenksmingas, tiesiog nuodingas! Aš perskaičiau informacinį lapelį. Negali būti, kad gydytoja tokį nuodą parašė!
– Ji jums paskyrė tokį vaistą, kuris būtų veiksmingas. Vartosite pagal instrukciją ir viskas bus gerai.
– Nebus gerai. Ar jūs skaitėte, kiek ten pašalinių poveikių išvardinta? Gal net 50!
– Visi vaistai turi šalutinius poveikius.
– Bet tiek!
Ir pradėjo lietis gyvatės iš burnos – širdis sustos, inkstai neatlaikys, kepenys iškris ir, apskritai, anksčiau laiko mirs.
– Na, negaliu aš priimti vaistų atgal, vaistai – negrąžinami. Tuo labiau, jums gydytojas paskyrė gydymą.
Tuo pokalbis baigėsi, bet istorija – ne 🙂
Antra diena
Įžengia tas pats senjoras, tik su kitu receptu. Išrašytas vaistas kraujotakai gerinti Cavinton 1 dėžutė. Aišku, dar nepamirštas ir tas nelemtas tepalas, todėl pokalbis vis dar sugrįžta apie praėjusią dieną. Vis dar norima tepalą grąžinti, todėl vyksta derybos. Beje, už nugarų renkasi kiti pirkėjai. Ir, žinoma, jie nekantrauja. Senjorui tai – nė motais.
– Duokite man ne visą dėžutę Cavintono, o tik vieną lapelį.
– Tai gal pirma perskaitykite instrukciją, nes vėl netiks, norėsite grąžinti.
– Aš jau namie internete perskaičiau 🙂 Ir čia – virš 50 pašalinių poveikių.
– Tai pirksite?
– Duokite vieną lapelį.
Jau vienai moteriškei trūko kantrybė klausytis 10 min. pokalbio apie nupirktą tepalą ir dar 10 min. pokalbio apie nenupirktas, bet taip pat įtartinas tabletes, todėl ji neištveria:
– Nuo vieno lapelio jokio poveikio nebus. Geriau visai negerkite ir nestabdykite eilės.
– Duokite vieną lapelį, nes ten instrukcijoje parašyta, kad…
– Prasideda…Jau su tais seniais! Nebijokite, nenumirsite anksčiau laiko. Pirkit greičiau ir eikite iš vaistinės. Jūs esate TIKRAS STATISTINIS STORAS AMERIKIETIS, KURIAM REIKALINGA INSTRUKCIJA NUO A IKI Z! Ar turite namie mikrobangų krosnelę?
– Taip.
– O katiną?
– Ne.
– Kai išplaunat katiną, dedat į mikrobangę ir džiovinat.
– O ką, taip reikia?
– Aš taip ir galvojau, kad jūs nepilno proto! Taip ir galvojau, kad paklausit! Viskas jums turi būti pagal instrukcijas!
– Tai gal pirksiu vis dėlto vieną lapelį, kaip manote, ar padės?
– Vaistininkas – ne Coperfildas (magas), iš kur jam žinoti: padės ar nepadės, pirkit ir eikit jau.
Pagaliau eilė pajudėjo, senjoras apsipirko. Ir moteriškė apsipirko. Apsisuko jau eiti, kaip pamatė tą senjorą, stovintį prie išėjimo ir pasakojantį savo istoriją vėl nuo pradžių apie tepalą ir 50 jo pilkų atspalvių. Gal kaimynui, gal, šiaip, prašaliečiui. Ji priėjo prie jo ir sako:
– Dar jūs čia?! Eikit greičiau ir netrukdykit žmonėms gyventi ir dirbti! Aš jus palydėsiu iki namų, nes, matau, kad visą dieną žadate čia praleisti.
Paėmė už parankės ir išsivedė…
Reikia nedaug, kad sukeltum šypseną, ir pakanka šypsenos, kad viskas taptų įmanoma 😉
Jeigu dar nepakankamai gavote natūralaus vitamino C, pabaigai – iš gydytojų gyvenimo:
Užrašas ant gydytojo kabineto durų Vokietijoje:
