Mano dienoraštis 
0Dienoraštis #72
Laimės valandos, senjorų dienos ar kitaip pavadintas stebuklingas metas, kai vaistai ir kitos prekės parduodamos pusvelčiui (bent taip jau atrodo iš reklamų 🙂) į vaistines privilioja daugiau žmonių, todėl vienu metu išsirikiuoja pirkėjų eilė. Ne visi jų turi laiko ar kantrybės laukti, todėl kartais pasigirsta ir toks pageidavimas:
– Kiek galima laukti? Pakvieskite daugiau pardavėjų!
Visiškai nestebina toks kreipinys, nes jį girdime gana dažnai, o ir vaistinė dabar gerokai praplėtusi savo asortimentą ir funkcijas, todėl ne visada žmogus ir susigaudo, ką jis čia gali nusipirkti, ir ko negali 😉 Ir tikrai, virš įėjimo į vaistinę galėtų kabėti šviečianti reklama su bėgančia eilute: KOSMETIKOS SALONAS * STATYBINĖS MEDŽIAGOS * SVEIKUOLIAI * SODUI IR DARŽUI * TEIKIAME DAUGINIMO – KOPIJAVIMO PASLAUGAS * SMULKŪS TECHNINIAI DARBAI ir taip toliau, ir panašiai 😀
Ne vienoje vaistinėje yra platus kosmetikos pasirinkimas. Kaip ir daugelyje kosmetikos parduotuvių, norimą prekę galima išbandyti. O tai labai praverčia gavus netikėtą pasiūlymą susitikti ir nesant galimybių grįžti pasigrąžinti į namus. Tuomet vaistinė apie viską pagalvoja:
– Ar negalėtumėte man parinkti lūpdažį prie suknelės? Aš dabar nepirksiu, bet pasiūlykit kokį vieną kitą pasibandyti… Ir tušą akims…Gal turite mėlynos spalvos? O lako nagams pasibandymui neturite, reikia pirkti? Ir dar norėjau paprašyti kvepalų, tik gaivesnių. Ne, nepirksiu dabar, reikia, kad nusistovėtų kvapas, gal rytoj jau nepatiks…
***
– Duok man cemento.
– ??? Gal jums į “Senukus” vis dėlto?
– Protezams man reikia.
***
– Pomidorų lapai gelsta, gal ką nors turite? Ir skruzdėlėms naikinti kokio brudo būtų gerai nusipirkti… Neturite? Žinau, kad vaistinė, bet juk čia visokios chemijos pas jus yra, praeitą kartą nuodus žiurkėms pas jus pirkau… Ne pas jus? Tai kitoj tada… gal ir veterinarinėj… Koks skirtumas, vis tiek, vaistinėj. Arklių balzamo bet kurioj galima nusipirkti…
***
– Trichopolio ir doksiciklino tablečių reikia.
– O man reikia receptų abiems vaistams 🙂
– Kokių dar receptų! Aš juk ne žmogui perku. Trichopolis – žuvytėms, o doksiciklinas – naminiams balandžiams. Iš kur aš paimsiu jums receptą?
– Kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
– Tai aš jam nenuvešiu akvariumo ar balandžių. Aš pats žinau, kaip gydyti 💊💉
– Deja, be recepto vaistų parduoti negaliu.
– Nu ir gaidiška vaistinė 😤
***
– Man tepalo reikia sąnariams. Bet tik kad veganiškas būtų!
***
– Nukopijuokite man, prašau, išrašą iš ligos istorijos. Būtų gerai du egzempliorius… O gal tris. Ačiū. O neturite įmaučių, kad nesuglamžyčiau, kol iki namų pareisiu… Ir dar paso kopiją padarykite.
***
– Ką tik nusipirkau naują kortelę telefonui, ar negalėtumėte įdėti, nes vaikai tik savaitgalį atvažiuos…
***
– Gal žinote, kaip man telefoną pasipildyti?
***
– Ar negalite kokiai valandai mėsos į šaldytuvą padėti? Buvau turguj, pamačiau gražių gabaliukų, bet dar pas dantistą turiu vizitą, o diena karšta, tai kad nesugestų…
***
– Pažiūrėkite, man atrodo, kad erkė įsisiurbė. Erkė? Tikrai? Tai ištraukite… Kodėl negalite? Ar žinote, kad dabar į polikliniką patekti tolygu pas Popiežių vizito užsirašyti? Taigi jūs privalote suteikti man farmacinę paslaugą! Jeigu jau skiepyti susiruošėte, tai ir erkę ištraukti galite…
***
– Ištirpinti stiklinėj vandens? O galiu sriuboj ištirpinti? Negaliu pakęsti tų vaistų skonio…
***
– Man reikia vaistų nuo apsinuodijimo.
– Smecta, anglies tabletės…
– Ne, jūs ne taip supratote. Šitos priemonės nepadės… Aš apsinuodijau toksiškais žmonėmis.
– Oooo, man irgi reikėtų vaistų nuo tokio apsinuodijimo 🙂 Deja, tokių dar nėra 🤨
Tai va, koks tas vaistininko darbas įvairus 😎 Kai rinkausi šią profesiją, žinojau, kad turėsiu padėti žmonėms. Tik tada neįsivaizdavau, kad ta pagalba bus tokia įvairiapusė. Kita vertus, kai kiekviena nauja diena kupina iššūkių ir netradicinių prašymų, gyvenimas įgauna daugiau spalvų. Ir nebūtinai rožinių 😎 Svarbu žinoti, kad norint atlikti didžius darbus, nereikia būti didžiausiu genijumi, nereikia būti aukščiau žmonių. REIKIA BŪTI KARTU SU JAIS.