Lie 16, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #73

Vaistininko dienoraštis

– Jei namie įsijungsiu ventiliatorių, kiek procentaliai jis man gali išdžiovinti odą?, – klausia jaunas vyras, atėjęs į vaistinę.

Hmmm🤔, nesprendėme mes universitete tokių uždavinių ir triskaitę taisyklę naudojome tik chemijos laboratoriniuose darbuose, tačiau išeiti gyvenimo mokslai padeda nesuklupti kasdieniame darbe:

Priklauso nuo to, kiek procentaliai ilgai ir kaip arti planuojate prie jo būti, – atsakau jam ir liekame abu patenkinti 😀, išsprendę dienos problemą.

Nemokami vaistai

Įsibėgėjo antra savaitė, kai vaistus daugelis senjorų gauna nemokamai. Kaip ir tikėjomės, nesklandumų neišvengta. Tai natūralu, nes visą procesą kontroliuoja naujosios technologijos, o jos, kaip žinia, nėra tobulos. Deja, klientai galvoja, kad netobuli esame mes, nes buvo atvejų, kai, nors ir priklausė nemokami vaistai, už juos teko mokėti arba laukti (nežinia kiek), kol sistema bus sustyguota ir veiks nepriekaištingai. Vienas pirkėjas atvažiavo iš kitame miesto gale esančios vaistinės, nes ten dirbanti vaistininkė už jo NEMOKAMUS vaistus norėjo nuplėšti 1,03 EUR! Bandau paaiškinti, kad nauja tvarka skaičiuoja pirmas dienas ir ne visur viskas einasi kaip iš pypkės, bet jis atšauna, kad mažiau čia dūminčiau ir greičiau žiūrėčiau į kompiuterį 🤨 Na, mano kompiuteris rodo, kad galiu išduoti vaistus nemokamai, todėl su piliečiu išsiskiriame draugiškai. Tačiau širdyje jis vis tiek liko “apgautas” anos vaistininkės, ir įtikinti jį, kad kalta aplinka, o ne vaistininkė, man nepavyko 😕 O gaila, nes rytoj aš galiu būti TAS blogas žmogus, kuris nori nuplėšti 1,03 EUR… 

KANTRYBĖS, KANTRYBĖS, KANTRYBĖS, kartoju sau kasdien ir mintyse linkiu to visiems, nes kantrybė – tai vertybė, kurioje slypi daug PALAUK! 

Kiti vaistai

Man reikia kelių švirkštų insulino.

Man reikia recepto.

– O aš neturiu recepto. Aš pirksiu už grynus, nes pritrūkau, o pas gydytoją sunku patekti dabar.

– Duokite dokumentą, kad pažiūrėčiau, ką vartojate.

Ne, ne, ne. Aš gi jums sakau, kad noriu nusipirkti tik kelis švirkštus.

Ne, ne, ne, aš negaliu šiaip sau prekiauti receptiniais vaistais.

Neišsisukinėkite čia, gerai?!

??? Tai jūs neišsisukinėkite. Aš nežinau, ką ruošiatės daryti su tuo insulinu, gal kokią šunybę iškrėsite sau ar kitam. O aiškintis, kaip visada, teks vaistininkui.

Pagaliau pagal dokumentą nustatau, kad moteris vartoja insuliną, bet 2 mėnesius jo jau neturi.

Jūsų vaistai pasibaigę seniai, tai kodėl neišsirašėte?

O aš sutaupiau ir man nereikėjo!

Jeigu jums gydytojas rašo tam tikrą kiekį, tai jūs privalote laikytis gydymo schemos ir nekaupti atsargų net dviem mėnesiams! Dienai, kelioms, dar suprantu, bet dviejų mėnesių atsargos?

O čia ne jūsų reikalas!

Mano patirtis liepia man daugiau tikėtis blogo, negu gero, todėl nedalyvausiu jūsų savigydoje.

Nu ir pasiuskit! Daugiau čia neisiu!

Kad aš ir taip jus pirmą kartą matau 🙂

Pigesni vaistai

Kažkada sveikatos apsaugos ministerija buvo nusprendusi suvienodinti kompensuojamųjų vaistų kainas, o žmonės nustotų turistauti, ieškodami vietų, kuriose vaistų priemokos mažesnės. Vaistinės negalėjo taikyti jokių nuolaidų, kainos buvo nustatytos Vyriausybės. Negaliu tiksliai pasakyti, kiek laiko galiojo ši tvarka ir ar iš viso ji galiojo, nes ne kartą mačiau prisegtuose lapeliuose (kai dar buvo popieriniai receptai ir jų knygutės) skirtumus priemokose skirtingų vaistinių tinklų. Per daug nesistebėjau, nes kiekvienam įstatymui yra ir apstatymas, todėl, tikėtina, taip ir buvo. Tačiau vaistų priemokos dydžiai skyrėsi mažai arba buvo vienodi, todėl ši tvarka tiko visiems. Žmonės, įsiklausę į valdžios patikinimus, kad kompensuojamų vaistų kainos bus vienodos, tikėjo tuo, o mes, darbuotojai, atgavome ramybę, nes sumažėjo klientų nepasitenkinimas ir nepagrįsti kaltinimai ir įžeidimai, kad mes norime uždirbti jų sveikatos sąskaita, ar kad jie kažkur mokėjo “žymiai mažiau”.

Bet ramybė truko neilgai ir vėl prasidėjo klientų medžioklė 🏹 Neišmanydamas, kaip dar prisikviesti į vaistines daugiau klientų, vienas vaistinių tinklas sugalvojo žaidimą “dovanų lietus”. Kokia to žaidimo esmė? 

“Siekiame žmonėms parodyti, kad pas mus kompensuojamųjų vaistų kainos nėra didesnės nei kitur ir taip paskatinti rinktis mūsų vaistines.”

Įsivaizduokite, kad nusipirkote vaistą kitoje vaistinėje ir pastebėjote, kad priemoka yra mažesnė nei būtų žaidimą sugalvojusioje vaistinėje. Tuomet atėję į šią žaidimus siūlančią vaistinę per septynias dienas nuo pirkimo, jūs gausite dovaną – 5€ vertės kuponą, kurį žinoma galėsite panaudoti tik toje vaistinėje 😀 Na, o kai sugalvosite išleisti tą kuponą, tai, tikriausiai, neišeis apsiriboti tais penkias eurais. Va taip gudriai, jūsų pačių geranoriška valia, bus pildoma kažkieno amžinai kiaura kišenė. Ar iš to uždirbs vaistininkai? Vargiai. Nebent tiek, kiek didės vaistinės apyvarta ir pelnas – tiek skaičiuosis priedas prie algos. Ir nebūtinai visiems darbuotojams 😎 O žinant, kokiu greičiu didinami planai vaistinėms, tas priedas džiugins neilgai. Kaip viename tinkle į klausimą Kodėl paskaičiuotas toks didelis planas, jei vaistinės apyvarta buvo labai maža, buvo atsakyta Nes karantino metu buvo uždarytos kelios vaistinės, todėl jų planus turi vykdyti jūsų vaistinė.

Man nuoširdžiai gaila kolegų, kurie bus priversti dalyvauti šiame kvailame ir niekiniame žaidime, nes jų misija neapsiribos tik kupono atidavimu. Jų pareiga bus išnagrinėti pateiktą pirkimo kvitą visais aspektais: įvertinti, ar nepradelstas septynių dienų terminas, ar tikrai tas pats gamintojas, tas pats vaisto kiekis, ta pati veiklioji medžiaga, pakuotė ir visa kita, o tada pildyti kitą informaciją, kuri bus perduota administracijai. Neabejoju, kad tai sugalvojo vadybininkai, atėję iš bankų, knygynų, prekybos centrų ir neturintys žalio supratimo apie pagrindinį vaistininko ir jo padėjėjo darbą vaistinėje. Įvertinus visą šį procesą iš šalies ir žinant, kiek darbų reikia atlikti vaistinėje be išgalvotų žaidimų, braunasi mintis, kad paprasčiau iš savo kišenės duoti tuos kelis eurus (tik tikrus, ne butaforinius), kad išvengti papildomai užkrautų darbų.

Kadangi įsigaliojo nemokamų kompensuojamųjų vaistų tvarka didelei daliai žmonių 🙂, tikiuosi,  kad nesusipratimų bus išvengta (nėra priemokos, nėra ko ir reikalauti). Tačiau kol vyks ši akcija – atrakcija (1,5 mėn), kolegoms linkiu apsišarvuoti kantrybe aiškinant, kam priklauso ir kam nepriklauso tas nelemtas 5EUR kuponas 💶

Linksmoji gaida

Kaip žinia, į vaistines ateina ne tik amžinai burbantys ir priekaištaujantys pirkėjai. Apsilanko nemažai ir tokių, kurie supranta, kad prieš juos stovintis žmogus taip pat yra tik žmogus, kuriam taip pat būna liūdna, pikta, neramu ir nesveika 🤓 Be tokių, mūsų darbo diena būtų kur kas liūdnesnė.

Ar turite senjoro nuolaidų kortelę?

Taip, turiu, vyro. Davedžiau jį iki pensijinio amžiaus, tai bent kokia nauda 😊

***

Aš nepirksiu, tik paprašysiu. Man reikia gumyčių. Ne, ne, ne taip supratote. Kanceliarinių gumyčių. Vyrui reikia, kad plaukus susisegtų. Ne, baltos netinka, kaip atrodys? Ar raudonų neturite?

Turite klausimų? Parašykite juos čia!