Geg 13, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #84

Vaistininko dienoraštis

Daugiau nei prieš du metus Lietuvoje (ir ne tik) siautė tymų sukėlėjas 🦠 Jau tada sveikatos apsaugos ministerija nedrąsiai pradėjo diskutuoti apie galimybę skiepytis ne tik gydymo įstaigose, bet ir vaistinėse. Atseit, tokia idėja padėtų kelti bendrą visuomenės imuniteto lygį. Po mėnesio seime buvo registruotas siūlymas suteikti teisę vaistininkams atlikti ligų valdymo ir profilaktikos programas, biocheminius tyrimus ir skiepijimą. Buvo pateikta ir statistika: 18 ES šalių vaistinėse nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, 17 – vykdomas cholesterolio nustatymas, 13-oje vykdoma vakcinacija. Nebuvo įvardintos tik šalys, bet net neabejoju, kad tose šalyse sveikatos apsaugos lygis yra nepalyginamai aukštesnis, o darbuotojų sąlygos teikti papildomas paslaugas vaistinėse ženkliai skiriasi nuo Lietuvos 😎

Net nedrįstu galvoti, kad kažkur Skandinavijos šalyse farmacijos specialistai vaistinėje dirba po vieną ar dviese, o patalpų plotas tokio dydžio, kad norint persirengti, pirma reikia uždaryti spintos ar/ir patalpos duris, kad normaliai galėtum atlikti judesius ištiestomis rankomis. Žinoma, ir Lietuvoje ne visos vaistinės yra kišenės dydžio, bet dauguma – taip. Tikriausiai, ir apmokėjimas už papildomai suteiktas paslaugas svetur yra aiškus ir nežeidžiantis. Lietuvoje, greičiausiai, šis klausimas, kaip ir daugelis kitų, liks kaboti ore. Nes kitose šalyse įprasta praktika yra tiksliai įvardinti visas pareigas ir atsakomybes bei apmokėjimą už jas. Pas mus, gi, dažnai bandoma gudrauti, kartais imtis net šantažo, kad priversti darbuotoją atlikti kuo daugiau už kuo mažiau. Priedai, procentai ir visos kitos mažos gudrybės, kurių pavidalu įvardijamas  KONKURENCINGAS ATLYGINIMAS, kuris nebūtinai bus KONKURENCINGAS – papildomos paslaugos lengva ranka bus įrašomos į pareigybes, kurias tu privalai atlikti pagal savo kompetenciją ir jau įskaičiuotos į bendrą sutartą algą. Viskas labai paprasta – nepatinka, gali keliauti kitur, į tavo vietą rikiuojasi eilė.

Juk kai sudarinėjau sutartį su darbdaviu, tikėjau, kad įstatymu numatyta tvarka man priklausys ir apmokamos atostogos. Tačiau atėjus išsvajotų atostogų metui, nebuvo lengva ištrūkti.

Reikėjo surasti sau pamainą, nes personalo skyrius, pasirodo, neįgalus tą atlikti (ką iš viso ten veikia tos mergšės?). Jau rašant prašymą atostogoms, turi nurodyti, kas ir kokiu krūviu tave pavaduos, kitaip, prašymo niekas nevizuos. Kai nepavyko surasti,  kas mane pakeičia (atvirai sakant, nelabai ir ieškojau, nes mano pareigybėse to nenumatyta), spjoviau į tą reikalą ir pareiškiau – “Ne mano darbas ieškoti žmonių, aš išeinu atostogų nuo xx.xx.xx, raktai ten ir ten, grįšiu tada ir tada. Jei netinka, tada susitiksime darbo ginčų komisijoje”. Žinoma, kad pavaduojančius žmones surado, o jie buvo piktai nusiteikę, nes nesugebėjo pasipriešinti toms varnoms, sėdinčioms ofise ir pasirašė ant “šiek tiek padidinto krūvio” ir DIDESNĖS ALGOS. O kai mano kolega susiruošė atostogų, teko ir man padirbėti dvigubu krūviu. Ar buvo sumokėta dvigubai? Gal juokaujate 🤭 Tokia darbdavių savivalė Vyriausybei neatrodo ydinga. Tai ką čia dar keisti?

Taigi, įvertinus darbdavių (dažniausiai, krautuvininkų) sprendimus ir elgesį darbuotojų atžvilgiu, nemanau, kad tokie dalykai vyksta paminėtose 18 ES šalių. Jau vien tai, kad tik po dviejų metų pas mus įteisintas vakcinavimas vaistinėse, daug ką pasako apie mūsų valdininkus (vėžliukai nindzės 🐢). Ar džiaugiuosi šiuo nauju teisės aktu, kuris suteikia vaistininkams daugiau galių? Na, kad valstybė, primesdama daugiau atsakomybių, bando vaistininko specialybę kilstelėti aukščiau ir parodyti daugiau pasitikėjimo mumis kaip specialistais, tikrai smagu. Tačiau, tik tiek. Daugiau ką nors paaiškinti ar protingai atsakyti valdininkams trūksta išsilavinimo ir kompetencijų. O tai labai neramina. Nes priimtas teisės aktas ne tik vakcinavimui, bet ir testavimui vaistinėse. O tokioms procedūroms reikia LABAI AIŠKIŲ IR TIKSLIŲ procedūrų aprašymo ir įteisinimo – registracija, patalpos, apsaugos, srautai, sandėliavimas, naikinimas, apmokėjimas, atsakomybės ir t.t. Beje, apie apmokėjimą – galvojau, kad krautuvininkai nereikalaus iš valstybės apmokėjimo 🧐 Jie skelbiasi tokiais kilniaširdžiais, jiems taip rūpi žmonių gerovė, jie taip skuba ištiesti pagalbos ranką ir kuo greičiau suvaldyti COVID-19, jie – neabejingi visuomenės nariai. Ar Vyriausybė tikrai nepajėgi užtikrinti vakcinavimo pati? Ar skiepijimų centrai tikrai nesusitvarko su srautais? Kiek matome, tai didžiausia problema yra pačios vakcinos. Ar valstybė tokia turtinga, kad privatininkams mokėtų už tai, ką pati nesunkiai gali padaryti? Ar tik kažkas eilinį kartą nebando prasisukti visų mokesčių mokėtojų pinigais?

Žinant, kaip krautuvininkai moka žaisti  į vienus vartus, bijau, kad visa tai atsisuks prieš mus, vaistininkus. Nes po šiai dienai, net ir po teisės akto pasirašymo, niekas iš mūsų nežino, ką privalėsime daryti, o ko ne, kaip ir kas turėsime daryti, ar bus įkainoti tie darbai? Galų gale, lieka neaišku ir kieno atsakomybei bus permestos visos pasekmės, jeigu tokios būtų, neduok, dieve 😮

Po visų  chaotiškų klerkų pareiškimų ir pasvarstymų (deja, daugiausia ne sveikatos specialistų) belieka tikėtis sveiko proto ir kolegų pageidavimo – GAL, TEGUL TIES ŠIA STADIJA VISKAS LAI IR UŽSIBAIGIA 😉

Gerais norais kelias į pragarą grįstas…

Turite klausimų? Parašykite juos čia!