Rgs 2, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #93

Vaistininko dienoraštis

Dar vieni metai, dar vienas rugsėjis, dar viena (o gal ir ne🤔) pandemijos banga. Jeigu vis dėlto, jos neišvengsime, tai bus jau ketvirtoji 😕 Greitais tempais didėjantis užsikrėtusiųjų skaičius ir pandemijos padariniai kol kas nesustabdė moksleivių kelionės (ne virtualios) į mokyklą, tačiau niekas nežino, kaip ilgai tuo džiaugsimės. Nuotolinis mokymas (-is) išvargino ne vieną, tačiau labiausiai pakenkė socializacijai. Nėra taip paprasta nuotoliniu būdu išugdyti asmenybę, kuri gebėtų prisitaikyti sparčiai besikeičiančioje visuomenėje. Manau, kad visos mokymo įstaigos tinkamai pasiruošė gausiems lankytojų srautams iki minimumo sumažindamos užkrato grėsmę, todėl tikėkimės, kad pernykštis scenarijus nepasikartos 🦠 Taigi, sveikinu visus moksleivius ir studentus bei jų mokytojus ir dėstytojus su NAUJA PRADŽIA 🖋📒

O apie tai, ką visiems teko išgyventi praėjusiais metais, lai primena tik labai gražus rašinėlis, kurį perskaičiau tuomet, kai pandemija sukaustė visą pasaulį: 

“Aš užmigau vienokiam pasaulyje, o atsibudau kitame. Disnėjus staiga nustojo būti pasakišku. Paryžius – jau nebe romantiškas miestas, Niujorkas – jau nebe svarbiausias didmiestis, Didžioji Kinijos siena – jau nebe tvirtovė, Meka – tuščia. Apsikabinimai ir bučiniai tapo ginklais, o nelankymas tėvų ir draugų rodo, kaip smarkiai juos mylim. Tu staiga supratai, kad valdžia, pinigai ir grožis nieko nereiškia ir jie nesugebės tau duoti taip reikiamo deguonies. O Žemė ir toliau gyvena. Ir tampa vis gražesnė. Ji tik uždarė mus, žmones, narveliuose. Galima pagalvoti, kad ji sako:

Jūsų čia gali ir visiškai nebūti. Oras, žemė, vanduo ir dangus puikiausiai apsieina ir be jūsų. Ir kai pagaliau jūs galėsit išeiti iš savo narvų, visiems laikams atminkite: jūs čia tik SVEČIAI, bet ne ŠEIMININKAI.”

Darykime išvadas.

Turite klausimų? Parašykite juos čia!