Vaistininko užrašai

– Man germanto!

– Hmmm 🧐 Tai jums ne į vaistinę, o į parduotuvę reikia, į sūrių skyrių.

– Tai neduosit?

– Kad, tikrai, fermentiniais sūriais neprekiaujame 😎 Gal aiškiau suformuluokite savo pageidavimą.

– Purškalo man reikia į nosį. Germanto purškalo.

– O gal vis dėlto ne germanto, o Rinogermina?

– Taip, taip, rinogermanto.

Pasigirsta vaistinės telefono skambutis:

– Vaistinė.

– Ar vekselino turite?

– Vazelino?

– Ne, vekselino.

– Tokio negirdėjau. Gal Vaksolio?

– VEKSELINOOOO!

– TOKIO NEŽINAU!

– Tai ką, jūs reklamų per televiziją nežiūrite? 

– Ne, man užtenka reklamų vaistinėje.

– Tai pažiūrėkite šiandien per televiziją ir užsakykite man jį. Aš ryt paskambinsiu.

Reklamų nežiūrėjau, apie ką ėjo šneka, taip ir nesupratau, skambučio kitą dieną taip pat nesulaukiau 😜

– Man magazino.

– Kokio magazino? Bitėms?

– Vaistų reikia MAN, o ne bitėms.

– Ir ką su tuo magazinu gydysite?

– Sąnarius.

– Tai jums tikriausiai reikia Nalgezino 😊

– Nalgezino, Nalgezino 😆

Žmonės išradingi, greitai sukuria naujus pavadinimus vaistams. Puiku, jeigu jiems lengviau prisiminti savo susikurtą naujadarą, tačiau nėra garantijų, kad jie tą naujadarą lengvai nusipirks vaistinėje. Mes irgi ne orakulai ar aiškiaregiai, todėl ne visada pateisiname pirkėjų lūkesčius. Juk paprašius Koroloko, ne kiekvienas vaistininkas supras, kad žmogui reikia Controloc. Arba įsigeidus ko nors refleksams, pasiūlyti vaistus nuo refliukso 🤓 Kaip tik nebuvo pravardžiuojamas sirupas nuo kosulio Paxeladin. Prašė ir Aladino, ir persiladino, ir: “nu kaip ten to pašalinto prezidento pavardė? Paksas, na va, tai man paksodino tada reikia.” 

Bet va, su televizijos reklama ne visada pasiseka 😢

“Ką turite nuo srutų?”

Tiesą pasakius, toks klausimas mažumėlę išmušė iš vėžių. Kartais net nežinai, ar žmogus juokauja, ar rimtai kalba, ar bando tavo reakciją, kantrybę. Smarkiai neapkalbant, pats klientas atrodė nekaip: panagės juodos, kvapas – šiaip sau, drabužiai – nešvarūs, žodžiu, bendras vaizdas – nemaloniai nuteikiantis. Sutinkama pagal išvaizdą, palydima pagal protą. Kažkokiame filme išgirdau dar teisingiau: sutinka pagal rūbą, išlydi pagal patologoanatomo išvadą. “Tai nuo kokių srutų ir ko jums reikia vaistinėje?”,-  klausiu aš jo. “Burnoj pas mane srutos, dantų neturiu, tik protezus.” Prieš akis iš karto išniro vaikystės pasakų vaizdinys apie melagius ir pavyduolius – “… ir pradėjo iš jos burnos juodos gyvatės lysti…” Na, bet čia ne melagis (tikriausiai), ir ne gyvatės, todėl pasiūliau imtis rimtų veiksmų tinkamai burnos higienai palaikyti, tuomet ir srutų nebus. O pirmai pradžiai – dezinfekuojančios dantų protezus tabletės kasdien ir burnos skalavimo skystis 🙂 “Čia tikrai geriausia, ką turite?” “Laikas parodys 😉”

– Man prašau aliejaus.

Rodau įvairius žuvų taukus, su akcija, be akcijos, skystus, kapsules, pereinu prie nakvišų, agurklių aliejinių kapsulių. Bet niekas netinka. Tuomet pirštas bedamas į vieną žuvų taukų buteliuką:

– Įpilkite šitų pusę buteliuko.

– Kad mes nepilstome.

– Kaip tai nepilstote?

– Parduodame originaliomis pakuotėmis, vienetais.

– Kitur įpila.

– Kur kitur?

– Kur kur, visur!

Apsisuko ant kulno ir išėjo be paaiškinimų. Taip ir nesupratau, kuri vaistinė prekiauja pilstomu žuvų taukų aliejumi… Tikriausiai nėra tokios problemos, kurios negalėtų sukurti žmogus 🤯