Mano dienoraštis 
0Juoda ir balta
Du, visiškai skirtingi žmonės stebėjo, kaip parke šoka lietus:
– Tai – širdies gydytojas ❤️
– Ne, tai tik vanduo 💧, o jausmai yra melas.
Netikėtai nušvito saulė, lyg dangus žaistų savo žaidimą.
– Tai – Dievo malonė ☀️
– Koks nepakenčiamas karštis!
O pro juos plaukė žmonės, kas kur pasklisdami, tai vėl pradingdami.
– Kokie žmonės pikti!
– O gal juos užklupo negandos?
Parke ant žemės gulėjo vyras. Žmonės, eidami pro šalį, žiūrėjo į jį kreivai ir niurnėdami.
– Prisigėrė kaip gyvulys 🐖
– Gal jam infarktas?! Greičiau kvieskite greitąją pagalbą 🚑
Po parką vaikštinėjo įsimylėjėliai, gaudydami kiekvieną vienas kito žvilgsnį.
– Geriau jau neįsimylėtų…
– Laimingieji 💘 Kaip gražu 💞
Ir štai, prie įėjimo į parduotuvę:
– Kokia neplauta vitrina!
– Kokios gražios gėlės, – atsakė kitas, sustingęs nuo šios grožio.
O parėjus namo:
– Pažiūrėk, – pasakė ji su nuostaba, priėjusi prie atidaryto lango.
– Rėmai paseno…
– Ne! Tai mėnulis 🌙
Vienas amžinai niurnėjo ant visų, kitas mylėjo gyvenimą dėl jo grožio. Du, visiškai skirtingi žmonės, gyvenantys viename bute daug metų. Skirtingi kaip saulė ir mėnulis. Kaip tamsa ir nesibaigianti šviesa. Tai kas gi jungia juos tada? Jie juk drauge… Atsakymo, deja, nėra.
Kaip ir nėra atsakymo į tai, kodėl vieni mato pusiau pilną, o kiti – pusiau tuščią stiklinę, nors abiejose yra vienodas kiekis 🍷
– Kaip gerai, kad gavau 100 eurų už skiepą 🙂
– Tik 100 eurų 🤨Negalėjo 200…
***
– Tai graži žiema atėjo ❄️
– Nu ir šalčiai užpuolė, neišsimokėsime už šildymą…
***
– Kaip smagu, kad ir jums nereikėjo per šventes dirbti 🙂
– Tai ką, dabar VISADA PER ŠVENTES NEDIRBSITE?! GERAI GYVENATE, ŽIŪRIU…
Ir jums visiems smagių metų!