Vaistininko užrašai

Po langais iš ryto
Obuolių prikrito.
Gelsta klevo lapas –
Rudenėli, labas!

Paskutinės gėlės
Liūdi vasarėlės.
Su rugsėju šnekas
Baltas smėlio takas.

O mažiesiems gera –
Sąsiuviniai šnara,
Šviečia pirmas lapas –
Mokyklėle, labas!

(Ramutė Skučaitė)

Na, tokios šilumos, kaip buvo praėjusių metų rugsėjo 17-ąją, tikriausiai jau neatneš, nes tą dieną, bent jau Ukmergėje termometrai rodė 27,3 laipsnius karščio. O šiais metais šiluma mūsų nelepino net vasarą.

Rugsėjo mėnesį diena susilygina su naktimi. Padangę vis dažniau dengs debesys, negailėdami lietaus, mėnesio pabaigoje gali būti ir šalnų.

Naktys vis tamsės, danguje ryškiai spindės žvaigždės. Rugsėjį gausiai krinta meteoritai. Sakoma, kad tai nukrinta mirusio žmogaus žvaigždė. Stebuklingai, bet šiek tiek žada nukristi ir vaistų kainos po valstybinio kompensuojamų vaistų perkainavimo. Aišku, ryškaus kritimo nelaukime, nes po kiekvieno tokio garsaus paskelbimo dažniausiai seka tylus gudravimas, todėl mums, dirbantiems vaistinėse bus tik daugiau painiavos ir aiškinimų, kodėl tas ir anas vaistas ne atpigo, kaip skelbta, o dar ir pabrango (o taip tikrai bus dėl paprastam žmogui nesuprantamo bazinės kainos skaičiavimo). Bet galima pasidžiaugti, kad į kompensuojamų vaistų sąrašą bus įtraukti inovatyvūs, sunkiems susirgimams gydyti skirti vaistai. Tačiau ir vėl nekokia žinia prie brangesnių vaistų prisirišusiems ligoniams. Bus nemažai vaistų, kurių negalėsite įsigyti su kompensuojamųjų vaistų knygele (kurie yra daugiau negu 40% brangesni už pigiausius analogiškus vaistinius preparatus) – turėsite rinktis analogiškus, mažesnes priemokas turinčius vaistus. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir neblogai – galima bus sutaupyti, kita vertus, jei žmogus yra pajėgus finansiškai įsigyti brangesnį originalų vaistą – iš jo atimama galimybė tai padaryti (nebent mokėti pilną kainą). Žodžiu, nebus taip, kad ir avis sveika, ir vilkas sotus ? Pagyvensim šiek tiek, patyrinėsiu esamą situaciją ir papasakosiu, ar labai paveikė žmonių nuotaikas tie pasikeitimai.

Taigi, rugsėjis. Miškuose apstu grybų (ir grybautojų ?). Paukštelių mažėja, nes dauguma traukia į šiltuosius kraštus žiemoti. Medžiai ruošiasi žiemai – meta lapus, prieš tai nudažę juos pačiomis gražiausiomis spalvomis. Ir tie voratinkliai! Kartą stebėjau, kaip voras mezga pinkles muselėms. Per kelias minutes jis sukonstravo neįtikėtino dydžio tinklą, labai simetrišką, stebėtinai tobulo rašto. Bet labai jau nesmagu, kai pats patenki į tas jo pinkles?, kaip kartais mūsų pirkėjai patenka į kainų raizgalynę.

Rugsėjį smarkiai atvėsta ežerų vanduo, todėl gaudykite paskutinius šiltus purslus. Beje, labai smagu ežere pasitaškyti ir žiemą – išsikirtus eketę įkristi tiesiai iš pirties. Tai puikus būdas stiprinti imunitetą ?

Su rugsėjo 1-ąja norėčiau pasveikinti ir pirmokėlius, išdidžiai žygiuosiančius į mokslų kalvę. Prisimenu save ir savo klasės draugus prieš daugelį metų, priekyje savęs nešančius didesnes už save gladijoles (tais laikais taip vadinome kardelius). Ir kol iškilmingai stovėdavome mokyklos kieme ir laukdavome, kol visus pasveikins direktorius ir dar kas nors, ne vienas žiedas nukrisdavo ant žemės. O kartais dar ir pasišpaguoti sugebėdavom su jom ? – vaikams juk pabosta ilgai nustygti vienoj vietoj ir jie greitai prisigalvoja sau linksmybių (pokemonų tais laikais dar negaudėm). Gladijolės tada man nepatiko, labai norėjau nešti rožes. Bet tada niekas neklausė, ko tu nori. O dabar – tai puiki gėlė, ypač susižavėjau, kai pamačiau ryškiai raudonų ir baltų kardelių derinį!

MOKYTOJAI. Jų tikslai – ypač kilnūs, nuo jų didele dalimi priklauso mūsų jaunosios kartos ateitis. Vieni Mokytojai yra iš didžiosios raidės, kiti – tik mokytojai, tačiau ir vieni, ir kiti verti pagarbos. Linkiu jiems kantrybės, o tėveliams – neskubėti jų teisti, jei jie neišpildė jūsų lūkesčių, nes jūs turite vieną ar kelis vaikus (ir tai kartais nesusitvarkote su jais), o jie – kelias dešimtis ir vienu metu ?

Su kuo dar man siejasi rugsėjis? Visos mintys kažkodėl sukasi apie mokyklą. Kai mokėmės jau vyresnėse klasėse, madingi buvo atminimų sąsiuviniai. Kiekvienais metais, prasidėjus rugsėjui, keisdavomės tais sąsiuviniais ir rašydavom atminimus. Ir berniukai, ir mergaitės. Net ir mokytojus įtraukdavome. Išsaugojau ne vieną tokį sąsiuvinį su piešiniais ir vaikiškais palinkėjimais. Išlikę net ir mokytojų įrašai, kokių tikslų gyvenime turiu siekti. Per vis retesnius klasės susitikimus susitempiame visą išsaugotą archyvą ir krizename iki ašarų: rodos, ir vargo nebuvo, ir skausmo upeliai išdžiūvo ?

Taip ir užbaigsiu prasmingais žodžiais iš atminimų sąsiuvinio, kuriuos užrašė klasiokė Monika (pasiskolinusi iš P. Širvio):

Šypsokis, tavo jaunystė graži,
Tik neleisk jos vėjams kedenti,
Juk mes esame žmonės maži,
Vieną kartą atėję gyventi…