Vaistininko užrašai

Yra  tokia vaikiška knygelė su labai gražiais piešinukais, kuriuose pavaizduoti įvairius darbus bedirbantys gyvūnėliai 😀 Prisiminiau šią knygą besvarstant – o ką gi aš dirbu visą darbo dieną 🧐 Kadangi kartais tenka dirbti ir po visą pilną dieną, t.y. nuo 8 iki 19 val., tai ir darbelių prisikaupia nemažai. Ar jie visi geri? Tikrai – NE. Juk visiems geras nebūsi 😇 Taigi, šiek tiek pakoreguosiu pavadinimą –  KĄ VAISTININKAI DIRBA VISĄ DIENĄ 😉 , ir pirmyn. Susumavus visą mano dienos triūsą, trumpa gerų ir blogų darbų ataskaita būtų tokia:

Priėmiau 162 žmones. Iš jų – pusė, kuriems reikėjo pagalbos. Kitą pusę galima suskirstyti į: atėjusius paplepėti apie šį bei tą ir tuos, kuriems reikėjo ne vaistų.

Kadangi nevedžiau smulkios statistikos (o ir niekam ji neįdomi), galimi nuokrypiai nuo tikrovės. Reikia įvertinti ir mano nuomonės objektyvumą/subjektyvumą, nes ne visada ji sutapo su klientų nuomone. Na, pavyzdžiui, pirkėjas reikalauja tepalo hemorojui gydyti, bet žada tepti nosies gleivinę. Aš jam sakau, kad toks naudojimo būdas netinkamas, o jis man rėžia, kad nemokyčiau jo, kaip jam gyventi. Todėl jį labiau laikau ne ligoniu, bet norinčiu pabendrauti įvairiomis temomis 🤭

Taigi, tai pusei, kuriai reikėjo pagalbos, jos nesuteikiau, maždaug ketvirtadaliui. Nes:

• Nepardaviau antibiotikų (neturėjo recepto)
• Nepardaviau Viagros (neturėjo recepto ir sukėlė įtarimą, kad su kažkuo eksperimentuos)
• Nepardaviau Xanaxo, Lorazepamo ir Lexotanilio (argi, jau pilnatis? Kažkodėl labai jau daug norinčių buvo nusipirkti raminančiųjų be recepto)
• Nepardaviau, ko prašė, nes pasisakau griežtai prieš savigydą ir kaimyno patarimus).

Pažvelgus į kitą pusę, pasakyčiau taip: paplepėjau su keturiasdešimčia klientų apie pandemiją, galimybių pasą, vaikus, tėvus, anūkus, ekonomiką, skurdą, patyčias, gyvūnus, valdžią, keliones. Vaistų jie pirkti neplanavo, bet plėtojantis pokalbiui, visgi, kažką nusipirko (širdies lašų, salicilo spirito, tablečių nuo galvos skausmo – tikiuosi, ne aš jį sukėliau 😲).

Dar kita dalis pirko ne vaistus. Rinkosi maisto papildus, arbatas, kosmetiką, higienos prekes. Žodžiu, ne pacientai, bet klientai.

Apsilankė septyni narkomanai, kuriems reikėjo rimtos pagalbos, bet apsiribojau tik švirkštų pardavimu. Vienam daviau į skolą. Nėra gera praktika, bet gailestis, kartais ima viršų.

Mano dienos darbai tuo neapsiribojo. Atspausdinau apie 30 galimybių pasų. Teko pakeisti spausdintuvo kasetę, o tai irgi mažytis darbas. Nepamirškime, kad mėnesis tik prasidėjo, todėl:

• Pakabinau penkis didelius plakatus
• Atnaujinau vidaus informaciją (naujos akcijos)
• Ištraukiau senas ir pakeičiau naujomis (prieš tai – atspausdinau) kelis šimtus etikečių
• Perskaičiau administracijos atsiųstą informaciją apie tai, ką gero žadėsime žmonėms šį mėnesį ir kuo juos džiuginsime arba liūdinsime
• Pavarčiau mėnesio akcijų žurnaliuką, kad susipažinčiau su prekėmis, kurių žmonės pageidaus visą mėnesį.

Paliejau gėles, du kartus bandžiau gerti kavą – be trukdžių tai padaryti pavyko tik ryte. Pietus valgiau septynis kartus, pabaigiau jau vakare, kai užrakinau vaistinę. Išmesti gaila, neštis namo – nei šis, nei tas.

Išgelbėjau šuniuką, nes jo šeimininkui pardaviau receptinį vaistą (tinkantį ir gyvūnams) be recepto. Bet sakoma: jeigu niekas nematė, tai nieko ir nebuvo 😶

Ką vaistininkai dar dirba? Tikrai nemažai. Surūšiavau popierinius receptus (dar vis pasitaiko), paruošiau buhalterei ataskaitas, suregistravau termometrų parodymus, papildžiau higrometrus vandeniu. Netrukus sulaukiau prekių papildymo, o tai tik patvirtino faktą, kad kurį laiką tikrai nenuobodžiavau. O nuobodžiauti neleido ir iš “aukščiau” plaukiantys laiškai su nurodymais, ką reikia NEDELSIANT atlikti…

Kadangi orai subjuro, nuo purvo teko du kartus pravalyti vaistinės oficiną. Tuo pačiu, praėjau ir pro lentynas – ne visos valytojos/tvarkytojos įpareigotos valyti dulkes nuo vaistų pakuočių.

Vienam lankytojui atspausdinau autobuso grafiką, kitam – iškviečiau taksi, trečiam – pakeičiau 500 €, nes ruošėsi duotį kyšį poliklinikoj. Geri darbai tiesiog liejasi per kraštus. Pasistengiau ir dėl krautuvininkų:

• Išdaviau septynias naujas lojalumo korteles
• Pardaviau du dovanų kuponus
• Pasiūliau savaitės prekę
• Pardaviau prekių, nešančių ypatingą pelną įmonei (dėl ko tikrai nesididžiuoju).

Kad darbe nesijausčiau kaip sanatorijoje, dar perėjau per stalčius, kad sutikrinčiau vaistų galiojimo terminus. Tuo pačiu, ir stalčius sutvarkiau. Dar teko parašyti aktą dėl padarytos klaidos. Ir kaip tu, žmogau, jų nepridarysi, jei tavo darbas neapsiriboja tik bendravimu su lankytojais 🤦‍♀️🤷🏻‍♂️

Tiesa, eilinį kartą išklausiau trijų firmų atstovų apie pačius geriausius, veiksmingiausius ir inovatyviausius produktus, kuriuos būtų gerai įmesti į užsakymą ir pasipildyti vaistinės asortimentą. Jei įmesiu daugiau, gal ir man ką nors duos 🎁 Neįmetu, nes: nei man ko nors reikia, nei aš tikiu tuo jų geriausiu produktu. Labai jau  dažnai jie kepa tuos naujus produktus. Kai pasigilini, tai lieka tik atnaujinta pakuotė ir vitamino C dozė pakeista.

Ko šiandien nepadariau?

• Nepabendravau su slaptu pirkėju (taip tikiuosi, nes yra išlikęs tas šeštasis jausmas)
• Nepasiginčijau su regiono atstovu (neapsilankė).

Ir AČIŪ DIEVUI! Ir be jų buvo ką veikti. 

P.S. Maždaug septintas hemorojaus lygis – ne visi patenkinti, bet visi gyvi 🎉