Vaistininko užrašai

Nesvarbu, kad nuo ankstaus ryto pliaupia lietus, vaistinėje vis tiek vyksta judesys. Smagu, kad mes reikalingi?, liūdna – kad dažnai perkama ne tai, kas tikrai reikalinga ? Bet taip buvo, yra ir bus.

Nepamirškime, kad gydantis vaistais visada reikia pasverti gydymo naudą ir riziką. Kartais būna taip, kad parėjęs namo, ligonis perskaito vaisto anotaciją, išsigąsta ir nesiryžta vaisto vartoti. O jeigu alkoholio gamintojai privalėtų ant kiekvieno butelio išvardinti visas mokslui žinomas jo vartojimo rizikas, gal pavyktų kiek sumažinti alkoholio vartojimo mastą ? ? Bet kaip tada elgtis su spiritinėm tinktūrom, ekstraktais ir kitais spiritiniais vaistais?

Turiu tokią moterėlę, kuri 2-3 kartus per savaitę nusiperka pora širdies lašų buteliukų ir valerijono tinktūros. Ateina jau su lengvu „kvapeliu”, atrodo ji – su kiekvienu kartu vis prasčiau ir bijau, kad lašų išgeria daugiau, nei nurodyta anotacijoje. Bet neparduoti aš neturiu teisės, o žmogus degraduoja…

Dėl to „daugiau”, tai pasakysiu, kad daugelis ligonių linkę savarankiškai dozes padidinti iki neleistinų. Kai bandai paaiškinti, kad tai yra nesaugu, atkerta – kuo daugiau jų (vaistų) naudoju, tuo man geriau veikia, o su viena tablete nėra čia ką žaisti. Va taip ?

Kiekvienas žmogus yra individas, asmenybė , o jo poelgiai kartais būna nesuprantami net jam pačiam ? Todėl stengiamės per daug nesistebėti tom įvairiom saviraiškos formom ?

…gyveno kartą žmogus, kuris naktį šlapindavosi į lovą. Gydytojas išrašė jam raminamųjų vaistų. Pacientas pas gydytoją daugiau nebesirodė. Po kiek laiko gydytojas, atsitiktinai sutikęs jį, paklausė, ar jis vis dar šlapinasi į lovą. „Taip,- patenkintas atsakė pacientas. Tik dabar manęs tai nebejaudina”.

Skelbiama, kad amerikiečiai sunaudoja labai daug raminamųjų/migdomųjų vaistų. Kartą paskaitoje apie vaistus buvo parodyta skaidrė: prie sudegusio namo stovi besišypsanti šeima. Lektorius paaiškino, kad žmonės iš tikrųjų šypsosi, nes sudegęs namas – tai ne pasaulio pabaiga. Tai – naujo gyvenimo pradžia. Ir pridūrė: bet tai ne lietuvių šeima, čia vienos iš Amerikos valstijų gyventojai. Nes Lietuvoje – nebent kaimynas šypsotųsi tokioj situacijoj (bet gal ir mes jau keičiamės?). O raminamųjų/migdomųjų vaistų lietuviai taip pat sunaudoja nemažai.

Dar vienoj paskaitoj sužinojau, kad 90% baltosios rasės žmonių turi iškrypusią nosies pertvarą, nes mūsų nosies sandara neatitinka kūno sandaros – kaulinė dalis yra maža, o kremzlinė dalis – didelė, todėl kremzlė dėl vietos stokos susiraukšlėja. Gal todėl ir nosies ligos ir alergijos taip dažnai kankina?

Beje, žmonės, turintys įvairias alergijas, gydomi antihistamininiais vaistais, taip pat – hormonais. Tai yra laikina terapija, nes pastovus kontaktas su alergenu neleidžia pasveikti visiškai. Bet yra naujas, brangus, valstybės nekompensuojamas būdas gydyti alerginius rinitus. Tai imunoterapinis gydymas, kuris trunka 3 metus. Taip sukuriamas imunitetas 10 metų. Pavyzdžiui, jei yra nustatoma alergija tam tikros rūšies augalams, tai tris metus pacientas yra pratinamas prie šio alergeno, kol išsivysto tolerancija augalo žiedadulkėms.

Dar noriu pasidalinti įspūdžiais apie Mildronatą. Po didelio atgarsio susilaukusių skandalų dėl Mildronato vartojimo tarp sportininkų, vaistinėje labai smarkiai išaugo jo populiarumas. Jeigu seniau populiaru buvo naudoti Preduktal, tai dabar – pirmas pozicijas užėmė – Mildronatas. Perka ir jauni, ir pagyvenę, aiškinantys, kad tai labai geras vaistas, kuris „pastato ant kojų” ? Visada sakiau, kad reklama, kokia ji bebūtų – teigiama ar neigiama, padaro nemažą įtaką žmogaus pasirinkimui.

Ir pabaigai, taip pat iš paskaitos. Vyrai, nevalgykite vakarais šokolado. Pasirodo, jis mažina vyrų libido ? Bet labai nenustebsiu, kai po kelių ar keliasdešimt metų ši teorija bus paneigta?