Mano dienoraštis 
0Pabučiuok į…
Saulėtas rudens rytas visais įmanomais ženklais rodė, jog laukia puiki diena 🤩 Tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila, net ir pati ryškiausia saulė negali uždengti mėnulio pilnaties ir kartu su ja besiartinančių pasekmių 🧟♂️
Į vaistinę apsiblaususiu veidu įžirgliavo pagyvenęs vyriškis. Jo nusiteikimas nieko gero nežadėjo.
– Ar jau prasidėjo Nelaimės valandos? – tarė jis įsakmiu tonu.
– Taip,- ramiu tonu atsakiau, o mintyse pagalvojau, kad į dangų įžengus mėnulio pilnačiai, Nelaimės valandų skaičius ženkliai viršija Laimės ⏳
– Tai ko neklausiat, kodėl Nelaimės?
– Nes ir taip žinau, kad Laime nepavadinsi nemažėjančios eilės, atšalusios kavos ir gurgiančio pilvo 😢
– Kas tiesa, tai tiesa. Seniau tokio bardako nebuvo. Visos parduotuvės turėjo normalias pietų pertraukas, o vaistinės – sanitarines valandėles. Dabar verslas diktuoja savo sąlygas. Kaip tam eilėraštyje – avinus skerdyklon veda, trata būgnai, odą būgnams duoda patys avinai…
– Tik su piniginiais ženklais 💶 gali nepaisyti kelio ženklų ⛔️❗️O kiek tų piniginių ženklų vaistininko algoj 😬
– Tai pala pala, ką aš čia norėjau nusipirkti? Aaaa, duokite geltonų miltelių žaizdai. Na tų, kse..ksi…žodžiu, seksiformo.
– Seniai jau nėra tų geltonų miltelių, nebent gamybinėje vaistinėje su gydytojo receptu.
– Tai tada baltų miltelių duokite kaip jie ten, streptocidas atrodo vardu.
– Ir šių reikia ieškoti gamybinėje su receptu.
– Joptvaim…Atėjo visokie verygos, dulkiai, ir padarė betvarkę! Prie ruso tokio balagano nebuvo! Šikom į degtukų dėžutes, myžom, atsiprašant, į grietinės stiklainiukus, nes majonezą tik komunistai ir spekuliantai valgė, o dabar, matai, jau taisykles visi nusistatė, netinkama tara jiems! Šikau ir tapšnojau ant jų tų taisyklių. Ir taip gamtą teršiame plastmase…
– Keičiasi laikai, keičiasi tvarka. Negalime būti gyvi vien senais prisiminimais. Laikas nestovi vietoje, o gyvenimas negrįžta atgalios…
Bet jaučiu, kad įtampa auga, emocijos kyla 📈
– Kokia čia tvarka?! Pensija maža, mokesčiai dideli, vaistų pigių nėra. Dabar net skruzdžių spirito normalaus nenusipirksi!
– Reikia keisti požiūrį. Ką tada pirkom, ką tada valgėm ir gėrėm, ir kiek tai kainavo tada ir kainuoja dabar – šiandien jau negalioja. Tai aksioma ir taškas.
– O aš tau pasakysiu savo, kaip tu ten sakei, aksiomą. Tarybinėj Lietuvoj gyvenom geriau! Taip kad, poch.. saulė, poch.. jūra, poch.. mėlynas dangus, pabučiuok tu man į rūrą, aš tarybinis žmogus! Ir neatimsi šito iš manęs!
Va taip. Minia labiausiai erzinama tada, kai kas nors ją verčia pakeisti nuomonę 😉 Reikia vieną kartą įsisamoninti 😇 Šį kartą hemorojaus lygio neįvardinsiu 😎