Vaistininko užrašai

Aplediję mūsų žiemos - 
Šlapia, pilka - kur dairais - 
Painias pasakas kasdieną
Seka mūs valdžia nūnai.

Apie pelno nebuvimą,
Apie mokesčius rūsčius.
Apie diržo paveržimą
Ir neblėstančius vargus.

Apie algą pagrindinę,
Šviesią ateitį visų,
Apie pokyčių virtinę
Ir kilimą lig dausų.

Apie sąžinę, dorumą,
Dirbant darbą nuolankiai,
Apie šventą lojalumą,
Kurį tikrina sekliai.

Apie mentorius - valdovus
Ir jų mokymus puikius,
Apie įmonės vadovus,
Ir jų poelgius taurius.

Kaip vadovai regionų
Pluša, nepakeldami galvų,
Nes juk ariami dirvonai
Laikos tik ant jų gležnų pečių 😲

Jie atvyksta neprašyti,
Pykčio perkreiptais veidais - 
Ir netrunka susakyti,
Ką privalome daryti po velniais!

Vaistininkai - gero būdo,
Jiems grūmoti nevalia,
Dėka jų ištvermingumo
Laikosi krautuvininkų pamaina.

Vaistinė - jiems kaip krautuvė - 
Pelną nešanti vieta.
Mums ji - kaip gyvenimo virtuvė,
Kurioje ras vietą paklydusi dvasia.

Šventės visgi jau artėja,
Su jomis - žmonių minia.
Tačiau vaistininkai neužmiega,
Todėl pasaka dar nebaigta 😉

SU ARTĖJANČIOMIS ŠVENTĖMIS, MIELI MANO DIENORAŠČIO SKAITYTOJAI IR VERTINTOJAI. LINKIU JUMS MAŽŲ IR DIDELIŲ STEBUKLŲ IŠSIPILDYMO 🧙‍♀️🧚‍♀️🧙🏼‍♂️

Žmonės kartais sako: “Taip negali būti, tai neįtikėtina!” Bet koks gi tai netikėtumas, jei neįtikėtini dalykai vyksta nuolatos – kiekvieną dieną ir kiekvieną akimirką. Juk žaidžiant loto kas nors būtinai turi laimėti aukso puodą, tai aišku visiems. Tačiau laimėjęs žmogus vis tiek sako, kad tai ne tik neįtikėtina, bet dar ir stebuklas. Taigi, linkiu patirti kuo daugiau neįtikėtinų dalykų 🤩