Vaistininko užrašai

Kadangi savo rašiniais sukėliau nemažą sujudimą, nutariau padaryti pauzę tarp neigiamų dalykų ir parašysiu neutralia tema.

Kaip jau žinote, daugelis medicinos ir sveikatos įstaigų pažymėtos ženklu, kuriame vaizduojama lazdą apsivijusi gyvatė. Gyvatės reikšmė aiškinama įvairiai: gyvatės išsinėrimas iš odos gali simbolizuoti atsinaujinimą. Taip pat aiškinama, kad gyvatė suvienija dvejopą daktaro darbo pobūdį, kuris visą laiką susiduria su gyvenimu ir mirtimi, liga ir sveikata.

Gyvatės dvilypumą atspindi ir vaistų naudojimas – jie gali padėti sergančiajam, bet gali ir pakenkti.

Šiame amžiuje ypač vyrauja masinis vartojimas visa ko: namų apyvokos ir šiaip įvairiausi daiktai, drabužiai, maistas, alkoholis, narkotikai, paslaugos, na ir, žinoma, vaistai.

Pastebėjau labai įdomų reiškinį. Kai tik per kokią nors TV programą parodoma laida apie sveikatą, tai sekančią dieną jau žinau, kuo prekiausiu 🙂 . Kai kurie papildų gamintojai ar tiekėjai, kurie reklamuoja savo produkciją tose laidose, pasirūpina iš anksto savo produktų pardavimais. Pavyzdžiui, vaistinės jau besibaigiant darbo savaitei gauna info, kurią žiūrovai dar tik pamatys. Tada mūsų darbdaviai rekomenduoja pasipildyti savo turimą asortimentą tais produktais. Mes taip ir padarome. Pirma,

dėl to, kad padidinti apyvartą, antra – kad žmogus gautų to, apie ką išgirdo ką tik laidoje ir viskas vyktų su „laiminga pabaiga” 🙂

Ir tikrai, sekmadienį po pietų praktiškai prekiaujame tais reklamuotais papildais. Jei žmogus nuo jų pasijunta geriau – viskas ok. Bet jei jis perka dėl geros reklamos, tai tada labai liūdna 🙁 . Juk dažniausiai visa tai reklamuoja daktarai arba „nupirkti” žmonės, kuriems tas ar kitas papildas padėjo. Tie žmogeliukai po laidos gauna nemokamų pavyzdžių ( tai tikrai vyko prieš metus, todėl drąsiai galiu teigti, kad tai tiesa ).

Visame tame nieko blogo nematau, nes mes visada turime teisę rinktis. Gaila, kad yra nemažai žmonių, kurie negali arba nesugeba to padaryti. Manau, kad dar iki laidos pasirodymo ne vienas namie jau turi ne vieną, ir ne dvi dėžutes:

ir širdelei pastiprinti, ir vyriškumui palaikyti, ir moters žydėjimui pratęsti, ir šlapimo problemoms spręsti, ir cholesteroliui reguliuoti, žodžiu, kiekvienam pagal poreikius. Bet, pasirodo, nėra dar tų, kuriuos ką tik parodė per visagalę TV. Ir einame į vaistinę, ir šluojame nuo lentynų, ir tuštiname ir taip tuščias pinigines ir kaupiame viską kaip vaistų sandėly, nes jau nepajėgiame visko spėti išgerti ( juk rinkoje kas mėnesį pasirodo po naujai iškeptą papildą ).

Ir pirkti dėl to, kad padėjo kaimynei iš antro aukšto – tai jau blogiau negu blogai. O mūsų žmonės mėgsta taip elgtis. Stovi vaistinėje eilutė žmonių. Viena tetulytė perka daug vaistų, labai įvairių. Už jos stovi kita moterytė. Ji įdėmiai viską stebi, kol neištveria ir klausia:

-O „nuo ko” jūs tą vaistą perkate?

Moteris be didelio noro pasako ką ji gydosi tuo vaistu, bet ana įkyrioji vis dar kuo nors pasidomi. Kai ateina jos eilė, ji jau prašo tų vaistų, kuriuos pirko prieš ją stovėjusi moteriškė. Aš sakau:

-Bet juk jūs nesergate tokiom ligom ir jums visai jų nereikia!

O ji man lyg niekur nieko pareiškia:

– Bet juk gali kada nors prireikti.

Įsivaizduokite, kad tie vaistai ne šiaip nuo kokio skausmo ar uždegimo, bet pavyzdžiui nuo cukrinio diabeto….Ir aš jai jų nepardaviau. Daug kas mane turbūt prie kryžiaus prikaltų už tokį elgesį, bet mano kiti įsitikinimai 🙂 Taip pat pasielgiau dar vienu atveju.

Atėjo pagyvenęs vyriškis pirkti tepalo nuo hemorojaus. Tepalas buvo beveik jo rankose, bet žmogelis prasitarė, kad jis juo gydo slogą ir jam labai padeda – ir nosį prakemša, ir šašus nosyje užgydo. Tai aš jam pasiūliau kitų vaistų slogai gydyti, ne priešhemorojinių ( jei kas nežino, kas tai per liga, tegul pasiskaito internete). O jis užsispyrė šitų. Bet ir aš užsispyriau 🙂

Kai jis kokiam protingam žmogeliui parodytų kuo jis gydosi slogą ir dar nurodytų, kokioj vaistinėj koks vaistininkas juos pardavė, tai ką tas protingasis pagalvotų apie vaistininko kvalifikaciją?! O įžūlesnis, jei pamatytų pas savo tėvus tokį tepalą „nuo slogos” galėtų nepatingėti ir iki to specialisto ateiti pasiaiškinti.

Tikrai mums neliūdna savo darbe visais aspektais 🙂