Mintys apie darbą 
0Atsakymas glūdi ne vaistinėje
Nors visai nesinori rašyti apie negatyvius dalykus, bet paskutiniu laikotarpiu tokios nuotaikos vaistinėje vis dažnesnės. Nežinau, su kuo tai susiję – ar su savaitę virš mūsų galvų „kabojusiu“ pilnu mėnuliu, ar su tuo, kad mėnesio pradžia ir žmonės išleidę savo mėnesio algas ir pensijas jau nelabai gali nusipirkti to, ko jiems labai reikia?
O gal daugelis nepatenkinti tuo, kad nuo birželio mėnesio vėl keitėsi kompensuojamųjų vaistų priemokos ir daugelis populiarių vaistų pabrango? Atrodytų, kad visai nežymiai- vienu kitu euru, bet paskaičiavus litais (daugelis dar vis skaičiuoja ir lygina), susidaro nemažas skirtumas. O jei dar išrašyta ne viena ir ne dvi dėžutės, o jei ne vienas ir ne du vaistai…
Todėl, suprasdamas tuos pasipiktinusius klientus, stengiesi „neaštrinti“ situacijos ir pritarti, kaip viskas brangsta ir priemonių tam sustabdyti nėra. Ir būtinai pabrėžti, kad pats esi tik mažas sraigtelis šiame sudėtingame žaidime, šioje sveikatos sistemoje ir nuo tavęs visiškai nepriklauso visų prekių, esančių vaistinėje, kainos.
Bet ne visi žmonės tai supranta. Ypač moteriškės 🙂 Kažkodėl jos visada nusiteikusios karingai prieš mus. Iš jų lūpų dažniausiai išgirsti, kad esi paprasčiausias vagis ir keli vaistų kainas tiesiog jų akyse 🙂 Vienai tokiai bandžiau paaiškinti, kad ne aš nustatau tas vaistų kainas ir kad man taip pat kartais tenka pirkti tuos brangius vaistus, ir kad aš taip pat laukiu tų laimingų valandų, kad galėčiau sutaupyti kelis eurus, nes man didesnių privilegijų nei kitiems pirkėjams darbdavys nesuteikia 🙁
Tačiau nelabai kas nori tai girdėti ir suprasti. Niekam neįdomu, kad po tokių neigiamų emocijų pliūpsnio reikės dar ilgas valandas šypsotis kitiems 🙂 Dar prieš užveriant vaistinės duris būtinai pasako: „Toks tavo darbas ir tam čia tu stovi, kad klausytum, ką aš tau sakau!“
Vakar, beje taip pat moteriškė, labai pasipiktinusi vieno vaisto kaina (kad niekada tiek daug už jį nemokėjo) pareikalavo manęs, kad pasiaiškinčiau dėl to 🙂 O kaip man pasiaiškinti, jei aš nežinau, kodėl to vaisto tokia kaina 🙂
Taip jai ir pasakiau: „Nepykite, bet aš nepasakysiu, kodėl tokia to vaisto kaina, nes, paprasčiausiai, nežinau“. Įdomiausia, kad aš tikrai nežinau. Žinau tik tiek, kad tas vaistas visą laiką buvo brangus ir jo kaina nepasikeitusi, bet klientė pirkusi jį kitur, gal per laimingas valandas, todėl ir pasirodė, kad čia kažkokia afera vyksta. Pasiūliau jai tiesiog nepirkti, anuliuoti dar neišmuštą kvitą ir sėkmingai pasiieškoti vaisto kitur 🙂 , bet, svarbiausia, išeiti su gera nuotaika. Deja, ji nepasinaudojo mano pasiūlymu, nusipirko ir išėjo „bambėdama“, kokia betvarkė yra Lietuvoje, o ypač – vaistinėse.
Nesuprasi kartais tų žmonių – užjauti juos, pritari viskam, pasiūlai, kaip geriau, o vis tiek lieki kalčiausias. Tikiu, kad nuėjusi į kitą vaistinę tokia pirkėja vėl priekaištaus dėl tų pačių kainų ir sakys: „Kaip čia pas jus brangu! Kitur tai žymiai pigiau!“. Matyt, ne vaistų kainos čia yra kalčiausios 🙂
Todėl jei jums kada nors iškils klausimas, kodėl tokios didelės vaistų kainos, tai tiesiausias būdas atsakymui gauti yra paskambinti firmos nemokamu telefonu ir aiškiai suformulavus klausimą laukti dar aiškesnio atsakymo 🙂
O man lieka pasidžiaugti, kad tokių piktų klientų per dieną pasitaiko tik keli 🙂