Vaistininko užrašai

Tekstas ant stendo turguje: MAISTO PAPILDAI, RUSŲ TEPALAI

Geras sprendimas kyla iš patirties.
O iš kur patirtis?
Patirtis ateina iš blogo sprendimo.

– M. Tvenas

(Kaip norėtųsi daugiau tų gerų sprendimų, kurių, deja, vis mažėja)

Labai liūdna, kad pastaruoju metu mano darbe yra daugiau chaoso nei stabilumo. O tai nenaudinga nei man, nei mano klientui, nei mano darbdaviui. Per tiek darbo metų dar niekada nebuvome susidūrę su tokiu pažeminimu, paniekinimu, pasityčiojimu ir pasišaipymu, kurį spinduliuoja įstatymų kūrėjai. Iš tų valdininkų, kurie, atrodo, kaip tik turėjo stoti petys į petį su mumis, kad bendrom jėgom galėtume palengvinti naštą tiems, kuriuos ji slegia labiausiai, atrodo, sulaukėme kalėdinių dovanėlių. Šiandien galiu drąsiai teigti, kad sveikatos ministras su savo nepailstančia kariauna nusprendė tas dovanėles įteikti ne tik mums, bet ir mūsų klientams. Ir nors savo rašliava man nepavyks pakeisti A. Verygos nuomonės, aš jaučiu pareigą netylėti, o susikaupusius skaudulius išmesti į viešą erdvę.

Taigi, receptiniai ir nereceptiniai vaistai. Šiandien mums, vaistinių darbuotojams tai – lyg keiksmažodis.

Pradėsiu nuo vienos TV laidos, kurioje buvo diskutuota apie Lietuvos sveikatos sistemą. Šioje laidoje dalyvavo vienaip ar kitaip susiję su sveikatos apsauga žmonės. Jų tarpe – ir viena iš kelių sveikatos apsaugos viceministrių. Laidos vedėja uždavė jai klausimą:

– Kodėl aš vaistinėje negaliu nusipirkti ibuprofeno?
– Nes priimta tokia tvarka,- atsakė viceministrė.
– Ką daryti, jei man skauda galvą ar dantį ir aš neturiu recepto, o gydytojas jau nedirba, nes yra naktis?
– Kreiptis pas stomatologą

LR SAM viceministrė nesugebėjo atsakyti:

Vaistinėje jūs galite nusipirkti nereceptinio ibuprofeno, o nuo galvos ar danties skausmo yra dešimtys nereceptinių preparatų nuo įvairiausių skausmų.

Klausiau ir kaifavau nuo tokias aukštas pareigas užimančios moteriškės nekompetencijos! Ir nuo mūsų ministro, kuris į tokią pokalbių laidą atsiuntė visiškai apie vaistų politiką nenutuokiantį žmogų. Gėda jiems visiems 😡!!!

Bet ne apie tai norėjau parašyti. Ta viceministrė ir jos išvedžiojimai užkliuvo netyčia. Tikroji esmė glūdi kitur.

Atėjo į vaistinę ligonis, kuriam reikia ibuprofeno. Jis įpratęs pirkti patį pigiausią ibuprofeną, kurio pakuotėje yra 100 tab. Vaistas yra receptinis, 10 tab. kainuoja apie 0,70€. Kadangi didelė dalis Lietuvos žmonių taupo pinigėlius, jie renkasi pigiausią variantą ir džiaugiasi, kai jam pasiūlo tą pigiausią variantą. Dabar jis to pasiūlymo jau nesulauks, nes, kaip minėjau, vaistas – receptinis. Tačiau, yra to pačio gamintojo vaistas, kurio pakuotė – 10 tab. ir jo kaina yra apie 1,70€ . Na, skirtumas akivaizdus, tačiau žmogus jį galės įsigyti be recepto, o aš ramiai parduoti, nebijant, kad kažkas mane bandys pačiupti nusikaltimo vietoje 😀 Yra ir kiti variantai. Pvz., tokie populiarūs vaistai kaip Ibumetin, Ibuprom, Nurofen, Ibustar ir kt. Jų pakuotėse yra 10 ir 20 tabl. Ir jiems nereikia recepto! Tik kaina jų yra ženkliai didesnė (~2-4€). Ir žmogus jų gali prisipirkti tiek, kad ministrui mažai nepasirodys. Ir ką apie tai galvoja SAM?

Kas pasakys, kuo skiriasi Ibuprofen N10 nuo Ibuprofen N30 (išskyrus kainą ir kad receptinis ir nereceptinis), skirsiu prizą 😀

Kitas variantas – vaistai skrandžio rūgštingumui mažinti. Visų mylimas omeprazolis. Tas kuris populiarus ir pigus – receptinis. Bet jūs sėkmingai galite nusipirkti ir nereceptinį omeprazolį. Žinoma, jo pakuotėje nebus 30 tablečių, o gal tik 14, ir kaina bus didesnė. Tas pats ir su pantoprazoliu. O kaip dėl No-spa? Yra ir receptinis, ir ne. Matote, kiek paslėptų gudrybių. Galėčiau vardinti ir vardinti. Bet ar tai turi prasmę? O logiką?

Tikriausiai, net gerbiamas ministras nesugebės paaiškinti paprastam vaistininkui ir likusiems Lietuvos žmonėms, ko jis siekia savo sprendimais?

• Norėjo, kad LR piliečiai galėtų įsigyti vaistų pigiau, bet dabar išeina, kad pigiau nepavyks. Nes pigesni – su receptais, o reklamuojami – laisvai, bet brangiau.
• Norėjo sumažinti ligonių eiles pas gydytojus, tai dabar nepavyks, nes daugeliui vaistų mes alternatyvos nerasime, net ir brangesnio varianto 😒, todėl visi skubės išsirašyti receptų.
• Norėjo, kad turgeliuose žmonės nepirktų abejotinos kokybės vaistų, o dabar skatina tai daryti.
• Norėjo, kad lietuviai pirktų vaistus Lietuvoje, bet priėmė tam tikrus sprendimus, kad taip nevyktų.
• Norėjo kaip geriau, o gavosi, kaip visada 😕

Disciplina turi prasidėti viršūnėse, jeigu mes norime, kad jos laikytųsi apačioje. Pirma priima įstatymą, tada prasideda ilgas ir nuobodus kelias jo tobulinimui. Bet tuo metu kažkam reikia dirbti, ir dirbti gana sunkiomis sąlygomis. Žmonės, negavę vaistų, išeina pikti ir tą pyktį nešasi pas gydytojus. Gydytojai, nesusitvarkantys su masėmis pacientų, skubiai išrašinėja receptus pageidaujamiems vaistams. Ir nemanau, kad tik recepto užbėgęs žmogus, sulauks išsamios gydytojo konsultacijos, nes nei vienam, nei kitam to nereikia, o tiksliau – nėra pakankamai laiko.

Gal kam įdomios ir mūsų, vaistininkų mintys šia tema? Keletą galiu paviešinti:

Aš tai savo babytėm liepiu ateiti vakare, kai nėra žmonių vaistinėje, o tada parduodu, nes man jų gaila. Kraujotakos gerinimui vaistus vartoja eilę metų, o dabar reikia ir recepto neturi. Talonas po savaitės…

Savo nuolatiniams klientams parduodu, nes jie, paprasčiausiai, nesuprastų, jei būtų kitaip.

Tuoj streikuos gydytojai, vaistininkai nepardavinės vaistų, nes nebus kam rašyti receptų, vadinasi, bus darbo duobkasiams ir grabdirbiams.

Tai jeigu mano vyras geria receptinius vaistus ir aš iš jo paprašysiu recepto, įdomu, ką jis man pasakys?

Na, jeigu man reikės susileisti ampulę nuo neuralginių skausmų, tai aš tikrai Verygos neklausysiu. Ir kaip tada čia gaunasi toj Lietuvoj? Privilegijuotieji ir nelaimingieji…?

Didesnio tautos supriešinimo jau, turbūt, nebus.

Ateitų pas mane tas Veryga be recepto, tai greitai aš jam duris parodyčiau.

Labai gaila, bet aukšta padėtis retai kada būna susijusi su blaiviu protu 😉