Eksperimentas • Vaistininko užrašai
Lie 12, 2018 - Mintys apie darbą    0

Eksperimentas

Farmacija

Visiems mums gyvenime tenka paeksperimentuoti. Vieni tai daro su maistu, kiti – su namiškiais, o aš nusprendžiau eksperimentą atlikti savo darbe 😀 Patikėkite, geriau jau TAI DARYTI – su maistu ar dar su kuo nors, pvz., su drabužiais. Bet man patinka atrasti kažką naujo…

Teko dirbti ne vienoje vaistinėje, ir ne su vienu žmogumi. Kaip ir vaistinės, taip ir žmonės yra skirtingi. Vieni žmonės ateina ir išeina, nepalikdami gilesnių pėdų, kiti gi, per kelias dienas sugeba nusistovėjusią tvarką apversti aukštyn kojom 🙃 Esu nesudėtinga asmenybė, todėl stengiausi nieko nepastebėti, o į viską žvelgti iš už kampo 🙂

Taigi, ką įdomaus pastebėjau? Kiekvienas mano kolega buvo kažkuo ypatingas. Vienas žengė koja kojon su manim, todėl dirbti buvo nesudėtinga. Mūsų požiūris, daugmaž, buvo vienodas, todėl klientai nejuto kažkokių esminių skirtumų tarp mūsų. Jiems buvo nesvarbu, kas tą dieną dirbs, nes mūsų pastangos ir siekiai nesiskyrė.

Susiklosčius kitoms gyvenimo aplinkybėms, teko padirbėti su kitu kolega. Tai buvo malonus, taktiškas ir besišypsantis žmogutis, bet klientai greitai perprato tą saldumą, todėl nenuostabu, kad vis dažniau išgirsdavau ne kokių atsiliepimų. Klausiau, kas jiems nepatinka, nes darbuotojas, atrodo, ir išklauso, ir pataria. Jie atsakydavo:

Jis – nenuoširdus, jaučiu, kad neįsiklauso į mane.

Na, kiekvienam juk geras nebūsi, todėl per daug nesistebėjau. Tačiau pamažu supratau, kame šaknys 🤨 Mūsų vaistinės lentynos staiga įgavo naują pavidalą. Ranka ir akimi pasiekiamoje vietoje atsidūrė patys pačiausi nereceptiniai vaistai ir papildai. Žodžiu, tos prekės, nuo kurių nors kažkaip didėja tavo atlyginimas. Kolega pasitikrino, ką labiausiai apsimoka pardavinėti ir po truputį pakeitė visą vaistinės prekių išdėstymą. Dingo vaistinės asortimentas, liko tik – reitinginės ir nereitinginės prekės. Galbūt, daugelis mano kolegų ir supyks už tiesumą, bet šimtuose vaistinių taip ir yra: vienose tokia tvarka atsiranda su darbdavio pagalba, kitose – su pačių darbuotojų. Visi turi vieną tikslą – kuo daugiau užsidirbti. Man (tikiuosi ir daugeliui kitų) nesvarbu, kaip bus išdėliotos prekės – aš visada sugebėsiu ištraukti tą, kurios reikia ligoniui, nesvarbu, kad ją parduodant aš neuždirbsiu nei cento! Kitą kartą man pasiseks labiau ir mano klientas pasirinks tą vaistą, kuris atneš man 50 centų nekabinant jam makaronų ant ausų 😝 O jei taip ir nenutiks – nieko tokio, nes esu laimingas žmogus, kuris gali neskaičiuoti, kiek centų jam per dieną “pridėjo” klientas prie ir taip apgailėtino atlyginimo.

Todėl, kad esu LAIMINGAS ŽMOGUS, neteisiu savo kolegų, kuriems yra svarbus kiekvienas sumautas centas. Tiesa yra ta, kad daugelis privalo maitinti vaikus, nupirkti jiems pratybų sąsiuvinius, pasirūpinti jų laisvalaikiu ir lavinimu, išleisti juos į mokslus ir, apskritai, padėti jiems tolimesniame jų gyvenime, todėl neturi kito pasirinkimo, kaip tik laviruoti tarp Hipokrato priesaikos ir darbdavio nurodymų. Todėl, mieli mūsų klientai, nepykite labai ant mūsų, jei atėję į vaistinę nusiperkate ne tik tai, apie ką galvojote, bet ir daug daug kitų nelabai jums reikalingų prekių 😀 Tokie yra valdžios nurodymai…

Per daug nukrypau į lankas, nes norėjau parašyti ne apie tai. Mano eksperimentas truko dvi dienas. Viena jų buvo nuostabi. Apie kitą – negalėčiau to pasakyti. Nusprendžiau vieną dieną dirbti kaip vaistininkas, o kitą – kaip prekybininkas. O tai reiškia, kad vieną dieną dirbau taip, kad užsidirbčiau padorią mėnesio algą, o kitą – kad nuoširdžiai padėčiau žmogui. Negaliu teigti, kad bandant užsidirbti aš elgiausi nusikalstamai. Gink dieve 😀 Tiesiog pardavinėjau brangesnius, turinčius aukščiausią reitingą produktus. Nesupraskit klaidingai: prašant tablečių sąnarių ar kitokiam skausmui malšinti nepardavinėjau kalcio gliukonato, bet… vietoj kainuojančio 1,5€ vaisto, pardaviau kainuojantį 2,5€ ir pan. Įtikinėjau žmones, kad jiems reikia to ar ano, dar ir šito, nes labai padeda. Tai buvo tik viena diena, bet ji buvo ganėtinai pasibjaurėtina. Kitą dieną kaifavau nuo savo darbo, savo profesijos, žmonių šypsenų ir vidinės palaimos, kad kažką darau stebuklinga 😀

Štai jums rezultatas:
pirma bjauri diena – 17 uždirbtų eurų
antra palaimos diena – 5,5 uždirbtų eurų…

Komentarai čia nereikalingi. Reikalingas sveikas protas, kuris vieną kartą ir visiems laikams pakeistų šią iškreiptą sistemą 😉

Turite klausimų? Parašykite juos čia!