Kov 22, 2018 - Mintys apie darbą    0

Elgesio atmintinė vaistininkui ir ne tik

Yra tik vienas būdas tapti geru pašnekovu – mokėti klausytis. Juk dažnai žmonės į vaistinę ateina pasišnekėti ir išlieti savo nuoskaudas. Kartais išeina klientas ir tada pagalvoji: taigi jis nieko nepirko, net neprašė nieko, ko jis apskritai buvo atėjęs? Bandai atsiminti, apie ką kalbėta, ir tada nustembi, kokia tuščia ir bereikalinga buvo kalba.

Būk mandagus su visais, draugiškas – su daugeliu, familiarus – su kai kuriais.

Išklausyti reikia viską, tik nereikia skubėti patikėti.

Man reikia Xanax, aš turiu receptą, bet pamiršau namie, rytoj atnešiu.

Man gydytojas išrašė e- receptą. Tikrai nėra? Negali būti! Geriau pažiūrėkite. Bet juk žinote, kad aš naudoju psichotropus, tai parduokite ir šį kartą

ir daug daug panašių pokalbių.

Neskubėk teisti, skubėk suprasti. Jei žmogus perka krūvą psichotropinių vaistų, tai dar nereiškia, kad jis priklausomas nuo jų. Gal jis bando atsikratyti kitų blogybių, tokių kaip narkomanija ar alkoholizmas.

Ypač venk kalbėti apie žmones: nei peik, nei girk, nei lygink. Venk patarinėti dėl vedybų, finansų ir šukuosenų. Ir visus savo asmeninius reikalus patartina laikyti paslaptimi 😀

Ne paslaptis, viena iš vaistinės lankytojų (ne pirkėjų) grupių yra vagys ir narkomanai. Jeigu esi pakankamai drąsus ir tau svarbi tavo paties reputacija (ne vaistinės), turi elgtis ryžtingai. Kai tik pamatai slampinėjantį įtartiną asmenį, kuriam dažniausiai nereikia tavo pagalbos, nes jis pats viską puikiai išmano, pirmiausiai, atsiprašyk laukiančių klientų, tada, pasiimk žirkles (kuo didesnes) ir eik prie įtariamojo. Tada stovėk šalia ir bandyk kantrybę – kurio bus stipresnė. Dažniausiai (bent jau iš mano patirties) išgirsti didžiulį nepasitenkinimą ir klausimus:

Ko jūs čia prie manęs stovite? Aš noriu apsižvalgyti. Ką aš jums koks narkomanas ar vagis?

ir pan.

Bet tada spjauna ir besikeikdamas išeina. Ir jeigu taip ryžtingai elgsiesi visada, šios personos tavo vaistinę aplenks.

Tačiau, jeigu tu visiškai nenori rizikuoti savo sveikata ar gyvybe, turi užsimerkti, nieko nematyti ir leisti tai gaujai veikti. Ir nesinervuoti dėl išneštų žuvies taukų ar brangios kosmetikos. Kitaip sakant, venk nemalonumų, sukeliančių liūdesį. Jei darbdavys nepajėgus užtikrinti reikiamos apsaugos, tai tegul ši finansinė našta krenta ant jo pečių. Nes, kaip žinia, dar yra nemažai vaistinių, kurios neturi nei filmavimo kamerų, nei apsauginių vartelių, kurie cypdami praneša apie vagystę. Beje, ir vagys nestovi vietoje – dirba grupėse: vieni nuplėšia apsauginius lipdukus, kiti, vėliau atėję tas pakuotes ramiai išsineša. Tokie jau rinkos dėsniai 😀

Narkomanų yra visokių. Vieni nusiteikę draugiškai, kiti – agresyviai. Ir tik nuo žmogaus asmeninių savybių priklauso, kaip jam elgtis. Aš su jais bendrauju trumpai drūtai. Kai pabandžiau juokauti, jie pasidarė mano draugai. Bet tai nėra gerai. Nes tada jie jaučiasi per daug drąsiai. Todėl dabar nesileidžiu į jokias diskusijas apie sveiką ir teisingą gyvenimą, parduodu, ko jie prašo, niekada neduodu skolon ir leidžiu suprasti, kad jie čia nėra pageidaujami. Tarp kitko, jie prisiekė, kad pas mane vaistinėje jie niekada nevogs. Ką gi, nors tiek iš jų išsikovojau 🙂

Yra žmonių, kurie labai mėgsta ginčytis. Tai žinok, kad ginčas – tai pokalbio mirtis. Yra tik vienas būdas nugalėti ginče – nesiginčyti visai. Tuo labiau, kad toks klientas jau prieš įžengdamas žino, kad išeis nugalėtojas. Todėl leiskime jam tokiu ir pasijausti. Kokia prasmė įrodinėti, kad stiklinė yra pusiau pilna, jei jis sako, kad ji – pusiau tuščia 😀

Verta atskiro straipsnio grupė yra – vaistinės prekių atstovai. Per daugelį metų juos jau atpažįsti. Nesvarbu, kad keičiasi jų darbdaviai ir prekės, žmonių charakteris dažniausiai nekinta. Žinai, kuris informaciją apie naujoves pateiks greitai ir profesionaliai, kuris prašys, kad jo prekes išstatytum pačioj matomiausioje vietoje, kitas reikalaus, kad turėtume visą jo prekių asortimentą, o dar kitas pasakos, kad ši prekė pati pati geriausia ir net nėra ko lyginti su kitais gamintojais, bet jei užduosi kokį protingesnį klausimą ir paneigsi jo pasakojimą, stengsis lankytis pas tavo kolegą. Jeigu atvirai, 95% atstovų nepasako nieko nauja. Mes juk nestovime vietoje ir neleidžiame sau apkerpėti – vaikštom į paskaitas, seminarus, domimės naujovėmis ir daugelį naudingų dalykų sužinome ne iš atstovų. Bet ne paslaptis, kad yra dosnių firmų, kurios prašo užsakyti daugiau ir įvairesnių prekių mainais už nemokamą pakuotę ar dvi. Yra įvairių variantų: 12+2 (dvi dėžutės tuoj atkeliaus iš mašinos), 6+1, 24+4 ir t.t. Žinoma, jei vaistinė be vargo parduoda šias prekes, kodėl nepasinaudojus šia schema ir vėliau nepasidengus trūkumo, kuris neišvengiamas dėl žmogiško faktoriaus. Jūs tikrai nesate blogi, kai ieškote sau naudos. Todėl patarimų šiuo klausimu nebus 😀 Tiesiog išlikite savo padėties šeimininku ir neleiskite kažkam iš šono jus valdyti, jei to visiškai nenorite.

Yra žmonių grupė, kurie nori kalbėti ilgai ir apie viską: vaikus, anūkus, kaimynus, politiką, orą, gyvenimą apskritai. Puiku yra palaikyti pokalbį, bet kartais turėtum laiku jį nutraukti. Nes tokiems klientams kaklaraištis, batraiščiai ir liežuvis atsiriša pačiu netinkamiausiu metu 😉

Kaip elgtis su tais, kurie nesupranta humoro? Juk neatsargus žodis – nemalonumų pradžia. Kai kartą eilėje stovinčių senjorų paklausiau, kur jie taip visada skuba, juk priekyje – tik mirtis, visai negalvojau apie juos. Tai tinka visiems – ir jauniems, ir seniems. Bet kai kurie visa tai priėmė labai asmeniškai. Todėl stengiuosi šiek tiek prikąsti liežuvį. Bet pasitaiko ir linksmai nusiteikusių, todėl vėl kai kas ima ir atsiriša 😀 Vienai bele kaip bėgančiai per gatvę senjorei pasakiau: “Pėstieji būna dviejų tipų – vikrūs ir negyvi”, tai ji nebuvo sužavėta. Taigi, atsargiai ironizuok. Už laikiną malonumą, suteiktą keleto kandžių žodžių, gali tekti brangiai mokėti 😀

Ir apie mus.

Niekada ne per vėlu savęs paklausti: darbu aš užsiėmęs ar niekais? Tokį klausimą uždavinėji sau kiekvieno mėnesio pabaigoje, kai prasideda spaudos ir dailiųjų rankų būrelio užsiėmimai. Tai susiję su naujo mėnesio akcijomis. Tada kuriam laikui nusimeti savo baltą chalatą ir tampi beveik popierinių snaigių karpytoju. Ir niekam nepasiskųsi, nes, pasirodo, čia tiesioginis tavo darbas! Iš pradžių bandai ieškoti teisybės, o po to, žiūrėk, ir kito darbo 😀

Bet jeigu nori vietos po saule, turi susitaikyti su vienu kitu nudegimu 😀

Ir absoliučiai neturiu jokio patarimo bendraujant su jaunimu. Tai – atgaiva sielai. Jie visada gerai nusiteikę ir savo puikią nuotaiką skleidžia visiems aplinkui. Visada pasilabins, pajuokaus ir palinkės geros dienos ar vakaro. Nes jie žino: kas, užuot niršęs, šypsosi, visada stipresnis!

Turite klausimų? Parašykite juos čia!