Vaistininko užrašai

Kaip jūs jaustumėtės, kai atėję į vaistinę nusipirkti vaistų pagal elektroninį receptą, rastumėte tokią informaciją:

Ženkliai padidėjus Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI) naudojimui, duomenų bazės stočių resursai išnaudojami sparčiau, nei prognozuota. Tai labai sulėtina sistemos reakciją.

Nuo vakar (viskas prasidėjo šia savaitę, aut.) apkrova pasiekė 100%. Sistemos greitis sumažėjo kritiškai…. (tada rašoma, kaip jie stengiasi išspręsti susiklosčiusią situaciją, aut.)

Atsiprašome už galimus laikinus nesklandumus

Manau, kad labai neapsidžiaugtumėte, nes ši informacija reiškia, kad jums nepavyks įsigyti vaistų. Ir jums visai neįdomūs aiškinimai, kad vaistinė čia ne prie ko, tuo labiau vaistininkas, nes vaistų jums reikia čia ir dabar. Sveikatos ministerija spaudžia gydytojus, kad jie rašytų kuo daugiau elektroninių receptų, jie tą ir stengiasi daryti. Deja, patys klerkai, tikriausiai, net nežino, kokios šiandien pasekmės yra vaistinėse. Žmonės laksto iš vienos vaistinės į kitą, tikėdamiesi, kad kitoje vaistinėje jiems pavyks įsigyti vaistus. Ir iš tikrųjų, sistema tai veikia, tai ne. Nespėjo vienas nelaimingasis išeiti be vaistų (pralaukęs 20 min., besitikint, kad sistema atsigaus), kaip įbėga kitas ir kyštelėjęs dokumentą sako, kad jam išrašyti vaistai. Sakau, ką tik bandžiau, nepavyko. O jis nenusileidžia:

Aš ką tik iš kito tinklo vaistinės. Pas juos jau viskas atsistatė, tik jie neturi reikiamo vaisto. Tai greitai bandykit prisijungti.

Ką gi, kliento noras – įsakymas, todėl eilinį n-tąjį kartą bandau. Laukiu vieną minutę, antrą, penktą… Dažniausiai pavyksta prisijungti per 2-4 minutes. Tik ne šį kartą. Praeina maždaug 8 minutės ir man pavyksta. Džiaugiamės su klientu kaip maži vaikai, betrūksta tik pašokinėti iš laimės ir rankutėm paploti. Kiek nedaug tam žmogui, iš tikrųjų, iki pilnos laimės reikia 😀 Iš vieno atimk vaistus, iš kito – darbo priemones – ir viskas griūva. Gerai, kad žmonės supratingi ir nelabai pikti pasitaikė. Kaip nekeista, nei vienas neapkaltino manęs, visi keikė sveikatos sistemą, kuri išmetė krūvą pinigų, bet nesugebėjo iki galo pasiruošti nenumatytiems atvejams.

Sutikite, nenormalu yra, kai reikia gerti tabletes nuo lėtinės ligos, o tu tris dienas lakstai po vaistines, gaišti laiką ir negali įsigyti būtinų vaistų. Tada spjauni į tą valstybės kompensavimą, krapštai paskutinius pinigus arba skoliniesi (nes algos ir pensijos dar negautos) ir perki už grynus, be jokių kompensacijų. Gal dėl to ir sistema stringa? Per šias dienas juk nemažai pasitaikė tokių klientų, kurie nusprendė nelaukti tos nelemtos e-sistemos atsigavimo.

Bet problema veja kitą problemą. Tos pačios SAM klerkai nusprendė mesti slaptų agentų desantą į visas Lietuvos vaistines su slapta misija ir slaptom užduotim. Todėl dabar mes būsime ypač budrūs ir negailestingi, nes neparduosime receptinių vaistų be recepto – nei lapuko, nei miltuko, nei vienos tabletės. Nesvarbu, kad jūs baigėte gydytojo paskirtus vaistus ir talonėlį pas jį gausite po savaitės, arba staiga sutriko elektroninė sistema ir jūsų receptas vaistinei yra nepasiekiamas. Mes būsime bejėgiai, nes mūsų licencija mums bus svarbesnė už jūsų problemas 😩

Nežinau, ar mūsų sveikatos ministrą pasiekia eilinių žmonių problemos, kurios pirmiausiai prasideda pas gydytojus, pradedant nuo talonėlio gavimo ar registracijos telefonu (misija dažnai neįmanoma, o internetą ar kompiuterį turi ne visi), tada eilės prie kabinetų prieš save užleidžiant visus įmanomus pažįstamus ir giminaičius, tada trumpas sustojimas kabinete (norėtųsi gal ir ilgiau, tačiau yra nustatyti limitai), tada jau vaistinėse – pigesnių vaistų paieška (kažkas gyrėsi, kad atpigino vaistus, tačiau nepasakė, kad kitus pabrangino), kova už tai, kad nusipirkti tą vaistą, kokio nori ir, apskritai, kad jį nusipirkti (nes elektroninė erdvė yra labai nepatikima ir nestabili – jei veiks e-sistema, tai nereiškia, kad nebus interneto sutrikimų).

Sakoma, kai nežinai, tai ir širdies neskauda. Tai liečia tuos visus įstatymų kūrėjus, kurie keliais šviesmečiais atitolę nuo Žemės ir jos gyventojų. Kas yra sukurta teoriškai, dažnai sunkiai įgyvendinama praktiškai. Jei buvo sukurta elektroninė sistema, reikėjo pagalvoti apie atvejus, ką reikės daryti, kai ji neveiks. O mes jau įsitikinome, kad trukdžiai joje yra ganėtinai dažni. Kaip bus su likusiais popieriniais receptais, kurie irgi neišvengiamai artėja prie finišo tiesiosios? Ką ligoniui daryti, kai išrašyti antibiotikai, kuriuos reikia pradėti gerti nedelsiant? Laukti, kol sistema atstrigs? Gal tuomet jau ir vaistų nereikės…

Aš, asmeniškai, ne prieš naujoves. Bet jos turi veikti tobulai ir nedaryti neigiamos įtakos mano darbui. Tam ir yra naujovės, kad mūsų darbą darytų lengvesnį ir produktyvesnį. Nežinau, kaip gydytojai, džiaugiasi ar ne, rašydami elektroninį receptą, aš kol kas pasidžiaugti neturiu kuo. Prie ne visada įskaitomo rašto aš jau pripratau, todėl man labai aktualu greitis. Tai va, elektroninis receptas pasikrauna per 3-5 minutes (kai nėra rimtesnių sutrikimų), visi vykdomi veiksmai užtrunka po ~5-7sekundes, vienas iš rimtesnių sustojimų būna ties gydytojo įrašyta dozuote (ypač insulinai, kurie skiriami veikimo vienetais ir ne visi gydytojai teisingai apskaičiuoja reikiamą kiekį, arba tos pačios grupės vaistų skirtingos pakuotės – gydytojas rašo 28, pakuotėje – 30), tada bandai koreguoti, ne visada Teritorinė ligonių kasa tą leidžia daryti, todėl visą laiką turi įtemptai mąstyti, kad nepriveltum klaidų. Tada suvestų receptų informacija apdorojama ir tie visi žingsniai vyksta ne tokiu greičiu, kokiu norėtųsi.

Paprastą popierinį receptą iš kompensuojamos knygutės aš suforminu gana greitai. Atlieku tris barkodo skenavimus (kartais būna nekokybiškas gydytojo lipdukas, tuomet reikia suvesti kodą ranka ir tai užtrunka kelias sekundes) ir ~7 paspragsėjimai per klaviatūrą (ligos kodas, kompensacijos rūšis, datos ir vartojimas). Taigi, prie vieno popierinio recepto sugaištu apie 10 sekundžių. Per tą laiką elektroninis receptas net nebūna pilnai pasikrovęs.

Jeigu ta sistema tikrai buvo kuriama dėl spartesnio darbo, tai ji – visiškai nepavyko. Jei kažkas iš to turėjo gerai užsidirbti – nežinau, ar pavyko, bet, manau, kažkada vis tiek išaiškės. Jeigu norėta sujungti visą informaciją į vieną vietą – gal pavyks ateityje. Nes dabar, į kurią kliniką besikreiptum, visos turi ir naudoja tik savo sukauptą informaciją ir popierizmui galo dar nematyti.

Nesinori daryti skubotų išvadų, todėl kantriai lauksime, į ką visa tai išsirutuliuos. Tikėkimės, neišgirsime:

Labai norėjome, bet mums nepavyko. Sistema kainavo brangiai, bet ji nepasiteisino.

Ir kaltų, kaip visada, nebus. Nes kalta – aplinka 😀