Vaistininko užrašai

Tabletės, nuplaunančios visas nuodėmes, mintis ir jausmus. Tabletės, kurios sukuria kitą, chemijos iškreiptą realybę, numalšina kūno siunčiamus pavojaus signalus. Bėda nedingsta, tik sukuriama iliuzija, kad jos nėra. Viskas labai paprasta. Praryji ir eini toliau. (E. Wurtzel)

Šioje realybėje dingsta nesaugumas, netikrumas ir net vienatvė. Ar tikrai mes jaučiamės taip nesaugiai ir vieniši? Lietuvoje antidepresantams ir raminamiesiems vaistams kompensuoti valstybė kasmet išleidžia iki 5.5 mln. eurų. Gaila ne išleistų lėšų – gaila žmonių sveikatos. Reikėtų atsiminti, kad šie vaistai slopina tik simptomus, bet ne priežastį.

Nors atrodytų, kad ši vaistų grupė turėtų būti sunkiausiai prieinama dėl griežtos vaistų kontrolės, deja, realybė yra kitokia. Kaip pasiklausai žmonių, atėjusių su receptais pirkti šių vaistų, supranti, kad daugeliu atveju šių vaistų skirti tikrai nebūtina. Aš ne gydytojas, kas spręsčiau, kam reikia juos skirti ir kam ne, tačiau te neįsižeidžia daktarai – receptus kartais jie rašo ne tik savo pacientams, bet ir jų pažįstamiems, giminaičiams ar vaikams, dirbantiems užsienyje. Viską lemia pažintys. Aš nieko neišsigalvoju, tai mano klientų istorijos. O jų būna įvairių:

Netekau darbo, man dabar labai blogai

Išėjau į pensiją, tai dabar labai išgyvenu, reikia kažkaip priprasti prie pasikeitusio gyvenimo

Skrendu į Ameriką, tai išgersiu 1 tabl. ir, žiūrėk, jau leidžiasi lėktuvas, laikas visai neprailgsta

Anūkės laukia egzaminai, nervuojasi, tai daviau savo Xanax, nes gaila vaiko

Mano vaikai prašo, kad į Angliją išsiųsčiau, nes sunkiai dirba, naktį blogai miega, tai išrašė gydytoja

Aš savo gydytojai jau nusibodau su savo amžinom bėdom ir ligų ieškojimu, tai ji man prirašė raminančių, sako, išgersi ir visos ligos pasibaigs

Mano vyras geria trečią dieną, man labai reikia Xanax, ir jam tuo pačiu

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu 🙁

Jei kalbant apie Xanax tabletes, tai čia iš viso kažkoks fenomenas, panacėja nuo visų bėdų. O gal mados šauksmas? Vos ne kiekvienas pažįstamas turi kišenėje tabletę ir stebisi, kad aš nesinešioju, nes man vis tiek lengva gauti (!!! atrodo, kad mums, vaistininkams įstatymai negalioja ir mes nusiperkame be receptų), o šių dienų gyvenimas yra labai sudėtingas, todėl be tablečių niekaip. Ir papasakoja man, koks tai stebuklingas vaistas, kaip aš nežinau, kokį jis perversmą padarė, kaip gyvenimą rožėm nuklojo ir žydrom spalvom nudažė, koks aš atsilikęs ir nemadingas žmogus (!!!) ir t.t. ir pan. O kas nors papasakojo tiems nuo mados neatsiliekantiems žmonėms apie pašalinius šių vaistų poveikius? Ar vis dėlto gautas efektas nublanksta prieš visa kita? O kaip dėl atminties pablogėjimo, galvos skausmų ir svaigimo, dėmesio, orientacijos sutrikimo, mieguistumo, pykinimo ir lytinės veiklos sutrikimo?

Apie galimą šalutinį poveikį ar galimybę prie šių vaistų priprasti niekas, tikriausiai, net ir negalvoja. Bet kodėl tada, kai perka kokį Diclac ar panašų priešuždegiminį veikimą turintį vaistą klausia, o koks pašalinis poveikis man bus, nes aš tai sergu dar tuo, anuo ir dar šituo. O kai perka raminančius, jokių klausimų nekyla, tik pasipiktinimas – tai ką, daugiau negalite duoti, nes jau nusibosta pas gydytoją kas mėnesį vaikščioti dėl tų kelių pakuočių. Ir tada, nusipirkus, nelabai svarbu jau būna, kad tas vaistas gali sukelti fizinę ir psichinę priklausomybę, kad juos vartojant gali pasireikšti depresija su mintimis apie savižudybę ir net mėginimais nusižudyti! Žinoma, tai gali atsitikti retais atvejais, bet kas žino, kada ir kur tas atvejis įvyks? Taip pat gali laikinai sutrikdyti atmintį. Nėra ko tada stebėtis, kad dažnas dabar prašo stebuklingų piliulių atminčiai gerinti ?

Ir dar keletas atvejų vaistinėje, kas mane labai paskatino parašyti šia tema.

1. Viena klientė laukia eilėje, kita perka vaistus ir pasakoja apie save (~55 metų) – neseniai mirė vyras, labai gražiai jie sutarė, viską darė kartu ir laiką leido taip pat kartu, todėl dabar labai sunku. Ir pradėjo graudintis, kūkčioti, ašaroti. Aš ją pradėjau raminti žodžiais, kad gyvenimas tuo nesibaigia, nieko negalime pakeisti ir t.t. O ta kita pirkėja ištraukė iš kišenės Xanax tabletę ir primygtinai jai liepė dėtis ją po liežuviu. Ir pridūrė:

Pamatysit, kaip jums po kelių minučių pagerės, aš tai be tabletės nežengiu iš namų, pas mane kišenėje visada yra.

O aš pagalvojau, kad pas mane kišenėje galima rasti nebent Validolio tabletę ? Beje, ašarojanti moteris be jokių atsikalbinėjimų tą tabletę paėmė po liežuviu. Žinote, kai dedasi tokie dalykai vaistinėje po tavo nosim, tai norisi tik išstumti tokias visažines „daktares” lauk. Deja, tik pasakiau, kad taip elgtis negalima ir svetimais vaistais gydyti nepažįstamus žmones amoralu.

2. Moteriškė (~60m) sako:

Šiąnakt taip blogai pasidarė, atrodo, kad širdis tuoj sustos, kvėpavimas pasunkėjo. Gerai, kad Xanax tabletę turėjau, tai iš karto išgėriau. Gal būčiau ir numirusi.

Beje, šis pokalbis įvyko šiandien, kai jau padariau sprendimą parašyti šia tema. Tai mane paspartino ?

3. Šnekamės vaistinėje su gydytoja, kuri perka Xanax. Sakau jai, kad šis vaistas pasidarė labai populiarus. O ji man atsakė:

Pas mus žinokite poliklinikoj visos gydytojos nešiojasi kišenėje šių tablečių, nes darbas su žmonėm varo iš proto.

Pasirodo, reklama „iš lūpų į lūpas” žymiai efektyvesnė už TV reklamą ?

Migdomieji ir raminamieji vaistai ženkliai didina mirties riziką. Todėl siūlyčiau rimtai pagalvoti prieš dedant į burną tą laimės piliulę, nes sveikata – tai brangiausia, ką mes turime ?