Mintys apie darbą 
3Kai liūdna vaistinėse
Gera diena visiems 🙂
Kadangi daugeliui atrodo, kad vaistinėse vyksta tik neigiami dalykai ir visi vaistininkai yra apgavikai, nutariau jums praskaidrinti nuotaikas ir patikinti, kad tikrai pas mus nebūna vien tik blogai. Pas mus nutinka įdomių ir juokingų dalykų. Pavyzdžiui, praeitą savaitę atėjo pas mane toks lengvai įkaušęs vyriškis ir sako:
– Labas vakaras, žinokite turiu tik 2 litus, bet man labai skauda galvą ir man labai reikia citramono ( kas nežino, tai senas vaistas nuo galvos skausmo).
Tai aš jam ir sakau:
– Žinokite, kad jis tikrai kainuoja daugiau kaip 2 litus ir prašau paieškoti, kiek reikia.
O jis man toliau žeria:
– Bet aš tikrai turiu tik 2 litus, o man labai skauda galvą!
Tada ir aš nuo jo neatsilieku:
– Čia juk ne labdaros vaistinė ir teks surasti tiek, kiek reikia!
Bet jis man nenusileidžia ir toliau įtikinėja, kaip jam blogai. Tada paskaičiuoju, kad jam reikia sumokėti apie 2,42 ir tą jam garsiai pasakau. Jis labai gailiai į mane pasižiūri ir aš suprantu, kad reikės jam dovanoti tuos centus. Kai paduodu jam vaistus ir paimu iš jo drebančių rankų tuos du litus, žmogelis nušvinta (gal ir skausmas galvos staiga praeina), padėkoja ir sako:
– Klausykite, o negalite man duoti 50 cnt autobuso talonėliui?
Tada aš jau nežinau, ar man juoktis, ar pykti, bet su šypsena jam atsakau:
– Gal jau šiandien eikite, jau pakaks tos labdaros.
Tada jis irgi nusišypso, atsiprašo ir išeina iš vaistinės.
Labai dažnai pas mus užsuka nusipirkti nuolatinį ar bilietukų visuomeniniam transportui. Ir netgi labai supyksta, kad šių prekių negauna! Kartais paprašo žiurkių nuodų arba nuodų vyrui ar žmonai paberti į arbatą.
Kažkada vaistinėj prekiavom tepalu Propolan. Tai atėjo moteriškė ir sako:
– Man prašau duokite Priepuolio tepalo.
Arba, yra tokie populiarūs vaistai kepenims – Carsyl. Tai klientas manęs prašo, kad jam duočiau Kastilio tablečių. Ir įsivaizduokite, aš žinau, ko jis nori!
Vaistų pavadinimai ilgi, sudėtingi ir mažai kam suprantami. Ir kas įdomiausia, žmonės juos daro dar sudėtingesniais. Yra toks vaistas kraujotakai gerinti – Vinpocetin. O manęs vaistinėj paprašė – Viceprocentalio!
Vaistinėse parsiduoda toks rusiškas kosmetinis vazelinas, o manęs paprašė „kosminio vazelino„. Padaviau aš tą „kosminį vazeliną” ir palinkėjau sėkmės.
Dar labai patiko pleistrų apibūdinimas. Buvo tokie pleistrai senoviniai rusiški karpomi balti su žalia marle per vidurį. Ir dabar jų yra, tik jie jau rudi ir estiški. Tai va, ir prašo manęs:
– Man prašom pleistrų tų senovinių, komunistinių.
Ir tada taip smagu būna, kai jie taip juokingai prašo, o tu viską supranti iš pusės lūpų. Ir visi kartu smagiai pasijuokiame ir kitą kartą vėl linksmi nusiteikę susitinkame. Kaip gyvenime, taip ir darbe yra ir juoda, ir balta…
Kai gydytojad renka anamnezę apie paciento vartojamus vaistus irgi visko galima prisiklausyti. Ir visi firminiais pavadinimais kalba. Pvz. paguldai į palatą, išaiškini kokius vaistus skiri, o po to užsipuola, kodėl negauna Tarkos ir Metforalio. Ir tada ilgai aiškini, kad verapamilis su trandalopriliu ir metforminas ir yra tai, ką jie gauna. 🙂
Taip, dažnai jiems taip būna susuktos galvos, kad ne visi supranta. Baisiausia, kai kokia kaimynė parodo, kas jai padeda, tada ir pradeda blaškytis (čia, žinoma apie vyresnius rašau).
Tai kaimynai yra išvis sveikatos klausimais didžiausias autoritetas. Nebent žurnalas „Ko jums nepasako gydytojas” didesnis, bet čia dar galima paspėlioti.