Karštos dienos (belaukiant pokyčių) • Vaistininko užrašai
Geg 31, 2018 - Mintys apie darbą    0

Karštos dienos (belaukiant pokyčių)

Nors karštis slopina mąstymą ir tirština mintis, ne visus tai veikia neigiamai. Neseniai į rankas pateko gerai nuteikiantis laiškelis iš vaistininkų profesinės sąjungos. Laiško turinys leidžia galvoti, kad mūsų (vaistinės darbuotojų) padangėje nusimato tam tikri postūmiai į gerąją pusę. Na, bent jau bandymai 😀 kažką pakeisti.

Mes kiekvienas verdam savo sultyse ir mažai žinome, kaip sekasi virti kitų profesijų atstovams. Nes tik mūsų reikalai yra svarbiausi 😀 Šiandien, kaip ir vakar ar užvakar, rašysiu sau artima tema, tačiau nemanau, kad eiliniam Lietuvos piliečiui bus neįdomu 🙃

Taigi, vaistininkų profsąjungos atstovai nuvyko pas Sveikatos apsaugos ministrą, kad išdėstytų savo poziciją šiandienai aktualiais klausimais. Vienas iš jų: darbdavių įtaka/spaudimas pardavinėti receptinius vaistus.

Ne visose vaistinėse darbuotojai spaudžiami pardavinėti receptinius vaistus, tačiau beveik VISOSE jaučiama darbdavio įtaka vienam ar kitam veiksmui. Na kad ir spaudimas pardavinėti tam tikro gamintojo vaistus, prie pasirinktų vaistų pritempti dar kokių nors vaistų ar papildų, med. priemonių ar kosmetikos. Taip pat parduoti pilnas pakuotes, o ne po lapelį ir išgimdyti kuo ilgesnį pirkimo kvitą, lyg nuo kvito ilgio priklausytų žmogaus sveikata ar Lietuvos ateitis.

Kitas svarstytinas klausimas: motyvacinė sistema-skatinimas didinti apyvartą. Mes jaučiame ne motyvacinę, bet prievartinę sistemą. Jeigu neparduosi to, ano ar šito tiek ir tiek per dieną, mėnesį ir panašiai, tai gal jau laikas užleisti vietą tai sugebančiam?
Arba: jei kiekvienam klientui pasiūlysi ką nors asmeniško tik jam ir jis susigundys nupirkti – tavo, kaip darbuotojo, vertė šiek tiek pakils. Tačiau, jei per mėnesį nepadarysi pažangos šiuo klausimu, gali patekti į nepageidaujamą sąrašą 😯

Apyvartos didinimas susijęs su planais. Kiekvieną kartą, kai tik įvykdai planą, jis perskaičiuojamas. Tam, kad vėl didintum apyvartą. Kaip? Žinoma – pirkinių krepšeliu. Jeigu žmogus perką jodą, tai būtų puiku, jei prie jodo dar nusipirktų kalio permanganato ir zelionkos. Nes jei nepadės jodas, tai padės kiti 😀 Jeigu šie preparatai perkami sodo ir daržo priežiūrai, tada reikėtų pasiūlyti repelentų. Juk vis tiek vienas kitas uodas virš ausies prazvimbia 😄 Žiūrėk, jau ir apyvarta padidėjo kokiais 5€.

Pats nuostabiausias diskusijų klausimas: galima ministerijos įtaka/poveikis darbdaviams dėl pastovios atlyginimų dalies kėlimo. Gaila, bet nemanau, kad ministerija ras tokių poveikio priemonių, kad mūsų gyvenimas sužydėtų kitomis spalvomis. Nes kai bandelių kepėjai pasakiau, kokia mūsų alga, ji iš pradžių išsišiepė, manydama, kad juokauju, o po to nusistebėjo ir padarė išvadą: kepti bandeles apsimoka labiau. O iš meilės Lietuvai ir profesijai šiais laikais niekas nedirba ir savęs neaukoja. Gal ir yra tiesos jos žodžiuose.

Bet net jei ir pavyktų darbdavius įkalbėti pakelti pastovią atlyginimų dalį, jie rastų būdų, kaip tavo algą vis tiek palikti tą pačią 😀 Pavyzdžiui, sumažinti reitingus ir tuo pačiu kintamą atlyginimų dalį. O kintama dalis – paslapčių sala. Todėl ji ir vadinasi kintama, nes dažnai kinta nepriklausomai nuo tavo įdėtų pastangų ir nebūtinai į didesnę pusę.

Svarbus ir dar vienas klausimas: priemonės, kurios leistų vaistininkui jaustis nepriklausomam/neįtakojamam. Dėl to turėtų pasistengti ministerija ir profsąjungos. Paradoksas, bet Nepriklausomoj Lietuvoje vaistininkas yra priklausomas nuo N dalykų.

Pradedant (kartais) neadekvačiais ministro įsakymais ir baigiant valytoja, kuri užgėrus neateina išvalyti vaistinės, o tau tenka ją pavaduoti.

Labai norėčiau patarinėti, pardavinėti ir gydyti (netiesiogiai) žmones nejaučiant kažkieno įtakos ar spaudimo. Mano padaryti sprendimai praktiškai retai būna naudingi visoms barikadų pusėms. O jų nemažai: klientai, darbdaviai, vaistų firmų atstovai, gydytojai, valstybė ir pagaliau . Kaip matote, grandinė ilga, todėl tikėtis sveikos avies ir sotaus vilko yra beprasmiška.

Štai čia mes liekame vieni su savo sąžine 😯

Sekantys du klausimai: papildomos pareigos, įtrauktos į darbo instrukcijas (med. paslaugų teikimas) ir viršvalandžių apmokėjimas, darbo funkcijos atlikimo vieta, suminė darbo apskaita išlieka sąrašo pabaigoje, nes jeigu darbdavys yra sąžiningas savo darbuotojų atžvilgiu ir sugeba mokėti ne minimumą + kintamą dalį, tai jam nesunku bus papildomai apmokėti darbuotojui už papildomai atliktus darbus, taip pat nesukčiauti apskaičiuojant priedą už viršvalandžius.

Na ir paskutinis klausimas: du farmacijos specialistai vaistinės darbo laiku, vienas iš jų – vaistininko padėjėjas. Mažoms vaistinėms tai – utopija. Bet ryžtas apie tai kalbėtis – nuostabus sprendimas.

Žiūrėsim, kaip seksis mus atstovaujančiai profsąjungai. Smagu, kad yra bandančių kažką pakeisti. Beje, žinau keletą profsąjungos atstovų, kurie tikrai taip negalvoja ir nedirba taip, kaip turėtų dirbti sąžiningas vaistininkas. Bet visokių žmonių yra ant šio margo svieto, todėl palikim tai jų sąžinei.

Susitikimas su ministru planuojamas liepos mėnesį. Labai nekantriai lauksiu sprendimų. Ir jeigu jie pasisuks teigiama linkme, manau, profsąjungos narių skaičius smarkiai padidės 😉

Sakoma, kad sėkmė ateina tik tada, kai tu atkakliai jos sieki, net kai kiti jau seniai nuleidę rankas.

Turite klausimų? Parašykite juos čia!