Sau 11, 2018 - Mintys apie darbą    0

Pastebėjimai pirmą metų mėnesį

Neeikvok tau likusio gyvenimo galvojimui apie kitų reikalus, nebent jie teikia kokią nors visuomeninę naudą.

– Markas Aurelijus

Pasirinkau tokią profesiją, kuri savaime įpareigoja nuolat galvoti apie kitų reikalus. Šnekant apie visuomeninę naudą – iš gyvenimo situacijų sukurtas mano puslapis, tikiu, duoda nors kažkiek gerų emocijų skaitytojams 😀 Vadinasi, verta tęsti pradėtus darbus.

Dideliame mieste galima daugiau pamatyti, užtat mažame – daugiau išgirsti. Vaistinė, nepriklausomai nuo miesto dydžio, yra ta vieta, kur gali ir daug pamatyti, ir daug išgirsti 😯

Ką aš pamačiau praėjusiais metais ir ką matau šiais?

Kaip ir prieš keletą metų, taip ir dabar, gruodžio mėnesį vaistines užplūsta emigrantai. Jie šluoja viską: vaistus, papildus, vėl vaistus, ir vėl papildus sau, vaikams, tėvams, draugams ir kolegoms, likusiems emigracijoje. Šie pirkėjai niekada neklausia kainų, visada perka daug ir nesismulkindami, savo elgesiu siekiantys parodyti, kad jie sau gali leisti viską, o jei ir ne viską, tai daug. Dažnas jų visada pabrėžia: “Čia pas jus, Lietuvoj….”, “O pas mus tai….”

Kaip ir kiekvieno sausio mėn. pradžioje vaistinėse įsivyrauja tyla ir ramybė. Nes visi, arba beveik visi pinigai jau pravalgyti ir prapirkti, todėl ir vaistų ar papildų nereikia. Tiksliau, reikia, bet…

Iš vienos pusės – gerai, nes neperka bet ko ir bet kiek. Iš kitos pusės – gaila tų, kuriems tikrai svarbu nusipirkti vaistą, o pinigų nėra. Deja, negyvename taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo klaidų. Todėl, vėl atėjus šventėms, neskaičiuojame ir negalvojame, kaip gyvensime po mėnesio.

Jeigu reikėtų išrinkti saugiausią pinigų laikymo vietą, tai galėčiau išduoti, kad tai yra vieta arčiau krūtinės. Aišku, tai liečia senjorus. Smagu stebėti, kai ateina laikas mokėti pinigus, senolis ar senolė apsidairo, ar šalia niekas nestovi ir pradeda lukštenti striukes, megztinius, marškinius ir palaidines, kol rankose atsiranda 50 ar 100€ banknotas. Senjorės pinigų ieško ir po sijonais. Ten pinigai dažniausiai pritvirtinti ant šlaunies su gumyte 😀 Kiti mėgsta išvynioti iš tuščio Maximos ar Iki maišiuko. Ką gi, išradingumui ribų nėra. Beje, jaunimas pirmenybę teikia banko kortelėms. Paskutiniu metu, senjorai stengiasi nuo jų neatsilikti.

Kas liečia nuolaidų korteles, tai jų gausa senjorai pirmauja ir nurungia jaunimą. Kai paprašai vaistinės nuolaidų kortelės, išsitraukia visą glėbį ir bando surasti tą vienintelę. Kartais pagalvoju, ar yra tiek parduotuvių ir paslaugų teikimo įmonių, kiek yra pas juos kortelių. Kita vertus, jei piniginė tuščia, tai reikia ją kuo nors užpildyti.

Jeigu grįžti prie emigracijos temos, tai liūdnas ir graudus mano pastebėjimas – maždaug kas ketvirtą klientą yra palietusi ši problema. Aišku, nežinau, ar tai problema, gal kažkas ir didžiuojasi savo artimųjų darbais ar mokslais už Lietuvos ribų, tačiau daugelis tik pasiguodžia, kad Lietuva nesudaro tokių sąlygų nei besimokantiems, nei dirbantiems. Ir nors visi tikimės, kad greitu laiku viskas pasikeis, laukti reikės labai ilgai 😒

Gera žinia ta, kad daugelis vaistų atpigo. Gal tai ir nesugrąžins emigrantų, bet čia likusiems tikrai gyvenimas pagerės, nors šiek tiek. Aišku, neišspręstų klausimų dar likę nemažai, bet, kaip minėjau, dideli darbai greitai nesidaro.

Bloga žinia, kad sumažėjus kai kurių vaistų kainoms, padidėjo papildų kainos. Kai kurių – labai ženkliai, pvz. vieną gana populiarų papildą jau stebiu metus laiko. Kuo daugiau jį reklamuoja, tuo greičiau kyla jo kaina. Kai pradėjau stebėti, jis nekainavo 6€, šiandien – jau virš 9€. Žinoma, papildai – ne vaistai, galima puikiai gyventi ir jaustis ir be jų. Bet pirma patys žmonės turi suprasti, kad tai ne panacėja nuo visų ligų. O kol reklama nesitrauks iš TV ekranų (paprasta reklama, sveikatos laidos ir įvairūs pokalbiai), žurnalų ir laikraščių, žmonėms atsispirti pagundai bus sunku.

Pastebėjau dar vieną dalyką – gyd. Unikausko laida apie sveikatą ir žurnalas “Savaitėlė” yra jėga!

Po paskutinės laidos, vaistinėje netikėtai pritrūkau ricinos aliejaus. Kai buvo nupirkti pirmi penki buteliukai, pasirodė keista. Bet kai valandos bėgyje atėjo dar ne vienas pirkėjas, jau neištvėriau ir pasmalsavau. Pasirodo, daktaras papasakojo apie šio aliejaus gydomąsias savybes, kurių viena – artrito gydymas. O pas ką dabar nėra artrito? 😀

O “Savaitėlės” fenomeną pastebėjau jau praėjusiais metais. Reikia suskubti perskaityti visus patarimus, kad apsirūpinti reikiamais kiekiais siūlomų ingredientų (aliejai, jodas, K permanganatas, briliantinis žaliasis, spiritas ar peroksidas). Kitaip, pirkėjai gali neatleisti.

Ir užbaigiant, noriu pasidžiaugti, kad Vaistininkų profsąjungai pasisekė iškovoti mūsų ilgesnes atostogas, kurios jau seniai įtvirtintos įstatymu, tačiau nerimstantys vaistinių tinklų savininkai kiekvienais metais galanda kirvius ir ruošiasi kovai iš naujo. Kovai prieš savo pačius darbuotojus, kurių dėka jie klesti. “Dirbti, dirbti, be paliovos reikia dirbti. Kitaip dar gyvas apipelėsi” – toks jų devizas, bet apie tai – kitą kartą…

Turite klausimų? Parašykite juos čia!