Vaistininko užrašai

Išradingi darbdaviai, negalėdami savo darbuotojams didinti atlyginimų, stengiasi bent jau padidinti emocinę įtampą. O paskui pareiškia, kad mūsų darbe nėra jokios įtampos (bent jau mūsų darbe). Nes, pasirodo, nuo įtampos kiekio priklauso mūsų darbo valandų skaičius ir atostogų trukmė. Norėdami ir šioje vietoje pataupyti kitų sąskaita, jie sumanė tą tvarką truputėlį pataisyti. Deja, ir šį kartą nepavyko. Bandyk dar 😀

2017-09-19 ministerijoje vyko pokalbis dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų, sutrumpinto darbo laiko, pailgintų ir papildomų atostogų. Profesinių sąjungų pozicija buvo – nekeisti šiuo metu galiojančių sąlygų, darbdavių – pritarti, kad vaistinių darbuotojams būtų pailgintas darbo laikas ir sutrumpintos atostogos. Vyriausybė pasiūlė pradėti diskusijas dėl farmacininkų darbo sąlygų veiklos pokyčių įvertinimo ekspertų rate.

2017-11-07 vyko posėdis, kurio metu vėl turėjo būti svarstomas šis aktualus klausimas. Užsitęsus diskusijoms bei viršijus numatytą laiko limitą, posėdžio pabaigoje buvo pasiūlyta greitai apsispręsti dėl farmacijos specialistų atostogų trukmės ir darbo laiko. Norėta sprendimą priimti greitai ir be didesnių diskusijų, bandant sudaryti įspūdį, kad tai nėra labai svarbus sprendimas (taip tikriausiai sprendžiami visi Lietuvos piliečiams ypač jautrūs klausimai). Profsąjungų pusė paprieštaravo šiems planams, todėl nebaigtas nagrinėti klausimas buvo perkeltas į sekantį posėdį.

2017-12-12 LR trišalė taryba svarstė darbdavių siūlymą išbraukti farmacijos specialistus iš sąrašo specialybių, kurioms dėl padidintos protinės ir emocinės įtampos taikoma sutrumpinta savaitės darbo laiko norma. Po trumpos, bet įtemptos diskusijos, buvo priimtas sprendimas nekeisti esamo reglamento 🙂

Iš kur kyla tas begalinis darbdavių noras vis sugrįžti prie šio įstatymo ir pataisyti jį savo naudai?

Aritmetika labai paprasta: jeigu įstatymas būtų pakeistas, farmacijos specialistų darbo savaitė pailgėtų 4 val. (už tą patį nustatytą atlyginimą, neskaitant, ką sau įsimesi į kišenę reitingų būdu)

4 val. * 4 savaitės * 11 mėnesių = 176 val. per metus. Vienam specialistui. O jų yra virš 4000.

Gudrus naudoja kitų raumenis. Gudresnis naudoja kitų smegenis. Gudriausias naudoja kitų pinigus…

Pagal įstatymą mes priklausome asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne (aš pakeisčiau į didele) protine, emocine įtampa. Tai kas gi pasikeitė vaistinėse, kad pagal darbdavį – jokios įtampos neliko? Kaip darbdaviai ar valstybė pagerino darbo sąlygas vaistinių darbuotojams, kad jie nepatiria jokio streso?

Gal e-recepto įvedimas?

Drįsčiau prieštarauti, nes įtampos atsirado dar daugiau dėl padidėjusios galimybės privelti klaidų. Todėl tuomet, kai formini tokį receptą, turi nieko negirdėti ir nematyti, kas vyksta aplinkui. O tai yra utopija, nes vagys taip pat žino, kada geriausiai atlikti savo juodą darbą. O dar nekantraujančių ir viską komentuojančių eilė. Tavo mintys būna įsitempę kaip niekad stipriai.

O gal Lietuvoje sumažėjo narkomanų ir kitų neprognozuojamų asmenų?

Tikslios statistikos aš neturiu, bet mano asmeninė statistika byloja priešingai.

O kaip dėl slaptų pirkėjų? Ir dėl visų kitų esamų ir dar būsiančių patikrinimų dėl receptinių, generinių vaistų? Turėtum būti humanoidas (-ė), kad tavęs neveiktų tokie dalykai emociškai.

Dar reikėtų paminėti ir tam tikrų veikėjų sukeltą sumaištį dėl vaistininko padėjėjo statuso. Kas kelintus metus vis grasinama, kad jie negalės dirbti savarankiškai, arba, galų gale, jų visiškai nereikės. Kiek gerų specialistų neteko darbo per šią sumaištį? Darbdaviai apsivalė nuo tokių probleminių etatų, o likusiems iškėlė savo sąlygas.

Tai kur čia tas protinės, emocinės įtampos nebuvimas? Gal tada išnyko gripo epidemijos ar TBC?

Sutinku, kad ne tik vaistinės susiduria su šiom ar panašiom problemom. Visur jų yra, kur dideli žmonių srautai.

Todėl visi darbdaviai turėtų ne lengva ranka atimti, o kažką duoti. Ir nepamiršti, kad geros, saugios darbo sąlygos ir darbuotojo vertinimas – tai emocinės, protinės įtampos mažinimas esant nuolatiniame teigiamų ir neigiamų emocijų sūkuryje 😀