Kov 23, 2023 - Mintys apie darbą    0

Rykliai puola toliau

Vaistinių tinklai

Kiekvieną kartą, kai tik parašau straipsnį dėl farmakotechnikų ir vaistininkų darbo po liepos 1 d., vis sau pasižadu, kad daugiau šia tema nerašysiu. O ir ką gi naujo čia galima parašyti? Atrodo, kad viskas, kas tik įmanoma, jau parašyta ir pasakyta 🙄 Tačiau, užtenka išgirsti kvailus pezalus, ir nepajuntu, kaip pirštai patys pradeda po kompiuterio klaviatūrą lakstyti 👨‍💻👩🏻‍💻

Pezalai

Šį kartą sugrįžti prie aktualios temos plėtojimo mane privertė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.

Pasak jo, nuo liepos 1 dienos įsigaliojant reikalavimui farmakotechnikams dirbti vaistinėse tik kartu su vaistininku, 135 vaistinės Lietuvos regionuose nebegalės tęsti veiklos. Kaip pažymi politikas, mažų miestelių vaistinės neturės galimybės įdarbinti vaistininkų dėl mažų apyvartų ir darbuotojų trūkumo.

Ar tikrai dėl to? Pagrindinė priežastis, tikriausiai – dėl krautuvininkų nenoro mokėti didesnės algos. Jei kažkas mokėtų atitinkamą atlyginimą, nereikėtų skųstis vaistininkų trūkumu.

Gal seimūnas nežino, kad jau dabar krautuvininkai uždaro tas vaistines, kurios neneša pelno. Jiems nereikia laukti, kol bus priimti ar nepriimti tam tikri teisės aktų pakeitimai. Jie stebi situaciją ČIA ir DABAR. Bet šantažui pasirinkta visai nebloga strategija – uždarysime tik po liepos 1 d.

Skirtingi skaičiai

“Ir dabar, pagal surinktus duomenis, gali įvykti taip, kad apie 135 vaistinės mažesniuose miesteliuose, kurių apyvarta yra maža, tiesiog negalės toliau tęsti veiklos, nes nebus šalia galimybės įdarbinti vaistininką, nes arba jų nebus, arba apyvarta vaistinės tokia maža, kad arba privatus, arba tinklinė vaistinė nebus suinteresuota jų išlaikyti. O farmakotechnikai neteks darbo“, – nurodė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

Įdomu būtų sužinoti ir kokie tie surinkti duomenys 🤔 Ar tik ne krautuvininkai juos rinko? O gal Krautuvininkų asociacijos vedlė? Bet remiantis jos duomenimis, kalba eina jau apie 200 vaistinių. Tai kaip yra iš tikrųjų? 

Šantažas kitomis lūpomis

2006 metais Europos Sąjunga priėmė direktyvą, pagal kurią farmakotechnikų veikla turi būti kontroliuojama vaistininkų. Taigi, A. Matulas su kompanija teikia siūlymą, kad “Tiems, kurie baigė farmakotechniko mokslus iki 2006 metų, (…) leisti pabaigti savo veiklą kontroliuojant ją vaistininkui nuotoliniu būdu“ ir pridėjo, kad Lietuvos vaistinės taip dirba jau keletą metų. 

Ar šiuo klausimu taip pat buvo surinkti duomenys, kiek atlikta tokių nuotolinių konsultacijų? Kad nebuvo sulaukta skundų dėl farmakotechnikų darbo, seimūnas suskubo pasisakyti jau anksčiau, bet kad tokie duomenys iš viso nebuvo renkami, nutylėjo… Gal todėl, kad visiškai nesiorientuoja šioje sistemoje? Beje, o farmakotechnikai, įgiję specialybę po 2006 metų jau bus klasifikuojami kitaip? 

“Nes jeigu mes to nepakeisim, nuo liepos 1 dienos šių metų gali būti, kad regionuose užsidarys kai kurios vaistinės”,- kaip darželinukas ar užsispyręs pirmokas kartoja vis tuos pačius žodžius. 

Bet gali būti, kad tos vaistinės ir neužsidarys. Ir dirbs kaip dirbę. Tik krautuvininkai bus priversti padidinti vaistininkams algas arba kaip visam normaliam pasaulyje, įdarbinti du žmones vienoje pamainoje.

Netikę pavyzdžiai

A. Matulas pridūrė:

“Nuotolinis farmakotechnikų kontroliavimo būdas taikomas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Portugalijoje.”

Gal tuomet vertėtų visą europinės vaistinės modelį perkelti į Lietuvą – darbo sąlygas, atlyginimą, darbdavių požiūrį bei savarankiškus darbuotojų sprendimus? Kodėl gerb. Matulas su p. Gage priešaky neseka visais kitais geraisiais pavyzdžiais? Atsakymas paprastas – tai ne jų interesui. Kišenė iš to nepilnėja 💶

Konservatoriaus teigimu:

“Lietuvai pasirinkus tiesioginį farmakotechnikų kontrolės būdą, 20 ir daugiau metų vaistinėse pradirbę vaistininkų padėjėjai nebegalės tęsti darbo mažesniuose miesteliuose.”

O gal įvyks rotacija ir jie persikels dirbti į didesnius miestelius, o vaistininkai su atitinkama alga dirbs mažesniuose miesteliuose? Vis gi, čia Lietuva, todėl neturėkime iliuzijų – krautuvininkai nemokės didesnės algos. Jie geriau pagrasins uždaryti vaistinę.

“Direktyva įpareigojo šalis pasirinkti kontrolės būdą. Tai kodėl danai, norvegai, portugalai, švedai, suomiai pasirenka logišką kontrolės būdą, kuris nenuskriaustų pačios mažiausios, silpniausios žmonių grupės, o mes kažkodėl norime peršokti aukščiau bambos ir pasakom – jau tas, kuris pradirbo 20 ar 30 metų vaistinėje, dabar jau kažkodėl, staiga nuo liepos pirmos dienos negalės dirbti“, – piktinosi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.

NES ŠIOSE ŠALYSE VISA SISTEMA LOGIŠKA. Nustokime traukti iš konteksto tik krautuvininkams naudingus pavyzdžius.  Pas mus, beje, p. Matulai, visi farmacijos specialistai, deja,  yra nuskriaustoje žmonių grupėje. Kai buvo iškilęs pavojus krautuvininkams dėl valstybinių vaistinių steigimo, tuomet jie visa gerkle rėkė, kad taip bus skriaudžiamas privatus verslas. Dabar  jis vėl skriaudžiamas. Taip atrodo, kad krautuvininkai pas mus mažiausia ir silpniausia grupė, nes iki šiol tik jų interesais yra rūpinamasi.

Kita nuomonė

Savo projektu A. Matulas “siekia” apsaugoti mažus miestelius, kuriuose yra likusi viena vaistinė. Taip pat “neišmesti” iš rinkos paruoštų žmonių, kurie daugybę metų dirbo ir jokių klaidų nedarė. Tačiau žvelgiant giliau, šiais žingsniais yra siekiama apsaugoti didelius ryklius 🦈, o ne mažas žuveles 🐠

Vienas iš oponentų paprieštaravo šiems planams:

“Jokių privalumų šis pakeitimas neturi. Jis neatneš naudos pacientams, nepalengvins darbo vaistininkams, užkraus neaiškias papildomas atsakomybes vaistininkų padėjėjams ir turės sunkiai prognozuojamų pasekmių visuomenės sveikatai. Vieninteliai, kurių interesas čia atstovaujamas, yra vaistinių savininkai, kurių pelnai padidės, o atsakomybė – ne, nes sveikata rizikuoja žmonės, o atsakomybė tenka darbuotojams.” 

Visiškai sutinku su šiais argumentais. Kaip ir su Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone: tam, kad būtų užtikrintos tinkamos farmacijos paslaugos, vaistinėje neužtenka tik farmakotechniko, jam būtina fizinė vaistininko priežiūra. Tai, kad mažesnėms vaistinėms teks užsidaryti, ministerija sako nemananti. Ir šios įstatymo pataisos niekaip nepanaikina farmakotechnikų darbo prasmės, jie turėtų likti vaistinės komandos dalis.

Geležinė nuomonė

Kaip įprastai, K. Gagė turi savo geležinę nuomonę:

“Ir dabar, kai kalbame, kad tų paslaugų vaistinėse turi būti daugiau, pamirštame, kad vaistinėse dirba farmakotechnikai, bet nuo liepos 1 dienos, jei už nugaros farmakotechnikui nestovi vaistininkas, jis nebegalės atlikti savo funkcijų, kurias visą laiką atliko“.

O kodėl už nugaros? Jo vieta – šalia vaistininko. P. Gage, kodėl neteikiate siūlymo, kad vaistinėje nuolat dirbtų abu specialistai? Kaip pati dažnai mėgstate pabrėžti, vaistinės nori praplėsti teikiamų paslaugų spektrą.  Jeigu daugėja teikiamų paslaugų, ar nemanote, kad daugėja ir darbo ten dirbantiems žmonėms? Tuomet,  juk nėra ko pergyventi – darbo bus ir vaistininkui, ir jo padėjėjui. Žinoma, ir mokėti reikės abiem.

Nuotolinės priemonės neegzistuoja

Ir teigti, kad farmakotechnikas visu savo darbo metu gali nuotolinėmis priemonėmis susisiekti su vaistininku, jei jam kyla klausimų, yra nesąžininga. Nes TOKIOS PRIEMONĖS NEVEIKIA! IR JOMIS NESINAUDOJAMA. Tai yra teorija, kuri reikalinga įstatymui priimti, bet ne praktika. Kaip vaistininkas savo tiesioginio darbo metu gali sugebėti teikti nuotolines konsultacijas dar trims farmakotechnikams? Suprantu, kad tokių atvejų gal ir nepasitaikytų, bet tai nereiškia, kad reikia priimti teisės aktus, kurių bus neįmanoma laikytis.

Vėl užkliuvo

Vienai vaistinei, pasak K. Gagės, neužtenka vieno įdarbinto vaistininko, mat jis turi prailgintas atostogas ir dirba sutrumpintą darbo laiką.

Nesuprantu šio sakinio prasmės: ar norėta pasakyti, kad būtų gerai, jei dirbtų ne vienas vaistininkas, ar norėta eilinį kartą  įkąsti vaistininkui, kad jis PER DAUG GERAI TURI?

Kadangi taip šneka krautuvininkų balsas, tai darau išvadą, kad ir vėl ruošiama dirva sekančiam projektui – nurėžti šiek tiek atostogų ir prailginti darbo valandas…

Mirtina nuodėmė

Lietuvos krautuvininkų asociacijos skaičiavimais, jei farmakotechnikai nebegalės būti prižiūrimi nuotoliu, teks uždaryti apie 200 vaistinių ir atleisti apie 300 farmakotechnikų.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 1322 visuomenės vaistinės. Licencijuotų vaistininkų yra 3654, farmakotechnikų – 1161.  Krautuvininkų ir jiems prijaučiančių asmenų argumentas, kad mažuose miesteliuose žmonės liktų be vaistinių, nes prisikviesti važinėti vaistininką iš didesnio miesto yra labai sunku, nėra visiškai teisingas.

Kaip jau minėjau, viskas priklauso nuo to, kiek vaistininkui pasiūloma sumokėti už darbą mažesniame miestelyje. Ne paslaptis, kad suma nėra tokia, dėl kurios būtų galima pasiryžti keisti gyvenimo sąlygas. Darbdaviai taip pat nėra pasiryžę mokėti didesnių algų. To jiems neleidžia daryti godumas – didelių materialinių turtų, pinigų troškimas, galintis virsti aistra. Jis reiškiasi savanaudiškais poreikiais, kai pasitelkiamos neteisingos priemonės. Apimtas godumo žmogus gali pradėti negailestingai konkuruoti, sukčiauti, vogti.

Turite klausimų? Parašykite juos čia!