Vaistininko užrašai

Labai smagiai sutikau žinią, kad vienoje Kauno vaistinėje šalia vaistinės prekių vietą rado ir knygos.

Specializuota literatūra apie vaistažoles, homeopatiją, sveiką gyvenseną ir natūralią mediciną, galbūt paskatins žmones labiau domėtis ligų prevencija ir gydymo būdais. Šioje vaistinėje vyrauja natūralios medicinos preparatai, taip pat didelis vaistažolių asortimentas, todėl žmonėms nereikia blaškytis po visas miesto vaistines, beieškant specifinių vaistų. O vietoje įkurta nedidelė biblioteka suteikia dar daugiau privalumų vaistinei.

Kokioje vaistinėje norėčiau dirbti aš?

Tokioje, kuri nebūtų nukabinėta beskoniais reklaminiais plakatais, kurie rėkte rėkia – pirk. Kurioje baldai nors kažkaip išsiskirtų iš stovinčių biuruose ir parduotuvėse. Kad kėdės būtų ne kaip poliklinikose, o – patogūs, skoningi minkštasuoliai.

Kurioje sienos būtų ne tuščios, o papuoštos piešiniais ant sienos, kurie primintų, kad atėjai į vaistinę, o ne į parduotuvę. Žmogaus akį turėtų patraukti ne plakatai, o pati vaistinė – įdomi ir paslaptinga.

Ir, jeigu šiandien jau negalime išsiversti be reklamų, tai kodėl gi jų nepadarius išskirtinių? Pavyzdžiui, tokios formos ir apipavidalinimo kaip signatūra, kuri dedama ant pagamintų vaistų.

Suprantama, kad išskirtiniai ir gražūs dalykai kainuoja nemažus pinigus, bet kiek jų išmėtoma bereikalingai. Kad ir tai pačiai pabodusiai ir neskoningai reklamai. Kiekvieną mėnesį į vaistines suvežama reklaminių laikraštukų. Bet niekam neįdomu, kiek jų išmetama dėl to, kad prispausdinta per daug. Kažkurioms vaistinėms neužtenka, o kitos – išmeta ne vieną dešimtį. Langų vaistinėje – du, o plakatų atveža 4 ? Ir dar daug daug visokių kitų dalykėlių, susijusių su reklama.

O jei tai ir kainuoja, geras įvaizdis atperka viską. Kažkodėl didieji vaistinių tinklai nori būti išskirtiniai kitais dalykais. Tikriausiai, taip yra todėl, kad savininkai nėra iki kaulų smegenų farmacininkai, o greičiausiai ir visai niekaip nesusiję su vaistininkyste.

Jeigu jau tapyti sienas yra per brangu, yra daug kitų būdų būti išskirtiniams. Kodėl nepakabinti paveikslų su naudingais patarimais, kuriuos galima būtų vis pakeisti naujais. Arba nuotraukomis su vaizdais iš senosios Lietuvos vaistinių. Arba, tiesiog, gražiais Lietuvos vaizdais.

O kur dingo vaistų grūstuvės, dailios svarstyklės, dideli indai lotyniškais pavadinimais? Tai irgi savotiška vaistinių puošmena, jų išskirtinis ženklas.

Gal ir specifinis lengvas smilkalų kvapas suteiktų tam tikro šarmo? Gal tada žmonės, apsvaigę nuo kvapo, pavyzdžiui – levandų, nebūtų tokie nervingi ir pikti? ?

Ir dar. Vietoj priklijuotos juostos „Laukti čia”, žymiai smagiau būtų matyti užrašą: „HUC INTRANTIBUS SALUS!”, kuris reiškia: „Įeinantiems – sveikata!”.

Bet čia jau reikėtų tartis su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba ir lietuvių kalbos komisija ?Smagu, kad nors svajojant nereikia tartis su jokiomis tarnybomis ?