Bal 19, 2018 - Mintys apie darbą    0

Vaistininko profesija #2

Stojamieji egzaminai jau ne už kalnų ir dauguma stojančiųjų tikrai žino, ką norėtų veikti gyvenime. Visgi, pratęsiant savo ankstesnio straipsnio (vaistininko profesija) mintis, leisiu sau šiek tiek pašmaikštauti apie farmacijos specialisto darbinius užkulisius.

Mintimis nuklydus į tolimą praeitį, bandau prisiminti, kas labiausiai paskatino mane pasirinkti šią specialybę. Pirmiausiai, žinoma, pati vaistinė, dvelkianti senove ir paslaptimi. Man, vaikui, apsilankymas vaistinėje, buvo kaip dienos ritualas. Su klasiokais, po pamokų, keliaudavome į vaistinę pirkti vitamino C žirnelių ar gliukozės. Tas specifinis kvapas, tvyrantis ore, tyla, paslaptingos ir mažai kalbančios, bet viską žinančios moterys baltais chalatais, žmonių ramybė ir jų pagarba vienas kitam tuomet mane kažkuo užbūrė.

Bet pats mistiškiausias reginys, kuris man buvo sunkiai suprantamas: keliasdešimt mažų stalčiukų, visiškai vienodų ir niekuo ypatingai neišsiskiriančių, ir juos atidarinėjanti vaistininkė, visada sugebėjusi atidaryti tą pirmą ir vienintelį, kuriame guli ligoniui reikalingi vaistai. Man tai prilygo stebuklui 😀

Taigi, kai atėjo metas pasirinkti savo tolimesnį gyvenimo kelią, abejonių neliko. Viskas atrodė nuostabu ir tobula, išskyrus atlyginimą. Jis tikrai buvo labai mažas. Tačiau tuomet apie tai negalvojau, nes pati profesija buvo aukščiau visko.

Kai jau studijavau ir atlikinėjau praktiką vaistinėse, vis dar džiaugiausi savo pasirinkimu, nes jokių pavojaus signalų, kad kas nors šioje srityje iš esmės pasikeis, neįžvelgiau.

Šiandien, praėjus ne vienam dešimtmečiui, galiu konstatuoti faktines aplinkybes, kurioms atsiradus, šios profesijos, tikriausiai, nesirinkčiau. Nes dabartinės vaistinės labiau primena parduotuves, turgų, reklaminių kampanijų susibūrimo vietą, kosmetikos parduotuves ar dar velniai žino ką. Neliko nei paslapties, nei ramybės, nei pagarbos, nei specifinio kvapo.

Ko tikėtis vaistininkui šių dienų vaistinėje?

Turėsite susitaikyti su tuo, kad gana dažnai būsite ne vaistininkas, o pardavėjas. Tuo nereikia per daug stebėtis, jei pati Vyriausybė kuria tokius įstatymus, kurie kažkada leis prekiauti vaistais bet kam ir bet kur.

Gali tekti dirbti ne tik vaistininkais, bet ir valytojais. Nes valytoja apsisuka per 20 minučių ir išeina, o vaistinė dirba 11-14val., todėl po pusdienio vaizdas būna ne koks.

Taip pat jums, galimai, teks:

  • Kovoti dėl vaistinės turto su vagimis ir narkomanais
  • Ne kartą, ir ne du būti nepagrįstai apkaltintam dėl pakitusių vaistų kainų
  • Išklausyti ne pačius gražiausius epitetus dėl to, kad nepardavėte vaistų be recepto ar, tiesiog, neturite tų vaistų ir negalite jų užsakyti, nes sutrikęs jų tiekimas į Lietuvą
  • Ne visada pilnavertiškai pavalgyti, jei dirbsite vienas
  • Parduodant prekes įsiūlyti kuo daugiau lydinčių prekių, nes nuo to priklausys darbdavio teigiamas ar neigiamas požiūris į jus
  • Pasirinkti, ką parduoti:
    • Ko prašo klientas
    • Ką jums sako širdis (tik jūs pats geriausiai žinote, koks palankiausias pasirinkimas būtų konkrečiam ligoniui)
    • Ką jums pataria kompiuteris (NES NUO PASIRINKIMO PRIKLAUSYS JŪSŲ ATLYGINIMAS)
  • Patirti nemažai streso dėl įvairaus plauko tikrintojų
  • Tapti sodininkais, jei vaistinė turės savo klombą
  • Sukti galvą, kokiu būdu padengti trūkumą, atsiradusį dėl vagysčių, klaidų ar dūžio
  • Sulaukti vadovo priekaištų dėl nevykdomo plano, per mažai parduodamų “reikalingų vaistų ir papildų”
  • Kartas nuo karto profilaktiškai išgirsti: „Jei nedirbsi, kaip prašoma, tai gali būti atleistas, nes į tavo vietą rikiuojasi eilė.“

BET:

  • Gausite neįkainuojamos vertės žinių bagažą, kurio dėka galėsite padėti sau ir savo artimiesiems
  • Vieni iš pirmųjų sužinosite apie pačius naujausius vaistus ir jų poveikį
  • Kelių klaviatūros mygtukų paspaudimu galėsite sužinoti, kur rasti jums reikalingą vaistą ir greitai jį atsigabenti
  • Pirmi gausite informaciją apie nekokybiškus vaistus ir papildus, kuriuos skubiai reikia išimti iš prekybos
  • Išgirsite nemažai šiltų žodžių, o, galbūt, ir šokoladų, vaisių, daržovių, rankų darbo gaminių ir pan.
  • Turėsite galimybę nemokamai dalyvauti seminaruose ir taip kelti savo kvalifikaciją bei pildyti savo žinių bagažą.

Tai, kad daugiau minusų nei pliusų, dar nieko nereiškia. Nes teigiami dalykai gali būti stipresni ir naudingesni. Ir jei noras yra stiprus, nuomonės niekas nepakeis. Ar suklydote, paaiškės kažkada 😀

Klaidos – gyvenimo dalis, jos skatina tobulėti.
Laimingi tampame tada, kai nustojame klysti.
Nustojame klysti tada, kai sukaupiame daug gyvenimo patirties.
O gyvenimo patirtį kaupiame klysdami…
🙂

Turite klausimų? Parašykite juos čia!