Vaistininko užrašai

Apie reklamą galima rašyti nesustojant. Ji nulemia ne tik tai, ką gydytojas išrašinėja pacientams, bet ir vartotojų įpročius. Neretai pacientas dėl reklamos būna taip įsidėmėjęs kokį nors medikamentą, kad mano, jog tik jis vienas gali jam padėti. Ir pradėjęs vartoti kitą lygiavertį vaistą su jam negirdėtu bendriniu pavadinimu, jokio pagerėjimo nepajunta 😀

Ką pacientui daryti, kai jis nori plačiai išreklamuoto vaisto, gydytojas išrašo kitu pavadinimu tą patį vaistą, o nuėjęs į vaistinę nusiperka vaistininko parekomenduotą vaistą dar kitokiu pavadinimu, bet tą patį? Grįžta namo, susinervina, tada eina pas kaimyną pasitarti ir iš jo išgirsta ketvirtą vaisto pavadinimą. Deja, vaisto pavadinimas skamba kitaip, todėl pasidaro neramu:

Kas, vis dėlto, mane apgavo?

Pavyzdžiu gali tapti kad ir populiarusis Ibuprofenas. Gydytojas rašo Ibuprofen, žmogus tikisi nusipirkti reklamuojamą Ibumetin, vaistininkas parduoda Nurofen, o kaimynas rodo Ibuprom 😀 Jei labai mėgstantis žiūrėti reklamą žmogus atvyks į degalinę pirkti išreklamuotų vaistų, tai jis ten galės įsigyti keliolika preparatų skirtingais pavadinimais, bet ta pačia veikliąja medžiaga. Skamba grėsmingai.

Niekur nedingo reklama abejotinų preparatų iš spaudos leidinių. Skelbiasi, kas tik netingi. Tada Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba savo puslapyje paskelbia informaciją gyventojams, kad jie būtų atidūs ir nepirktų abejotinų vaistų iš abejotinų platintojų. Kiek žmonių perskaito tą informaciją? Gal geriau būtų iš karto filtruoti abejotinus prekiautojus ir kalti jiems baudas už žmonių apgaudinėjimą?

Bet čia tas pats variantas kaip su roksandromis, užkalbėtojomis ir gyvenimo žaizdų gydytojomis. Tris metus jos skelbiasi Lietuvos leidiniuose, tūkstančiai nukentėję nuo jų finansiškai ir tik dabar pradedama raganų medžioklė.

O kaip dėl reklaminių plakatų, kurie, kaip roletai, uždengia visus vaistinės langus? Keturi langai – keturi plakatai, trys langai – reiškiasi viena reklama bus abipusė. Jei langų penki, tai ir reklamų rasime penkiems langams. Dėl turinio jau atskira šneka. Beveik kiekviename plakate pačioje apačioje rasite pažymėtą bene svarbiausią plakato sakinį: nuolaidos taikomos tik administracijos patvirtintam prekių sąrašui. Tai galioja įvairaus plauko reklamai, pvz.: kompensuojamiems vaistams nuo širdies ir kraujotakos sutrikimų, vaistams nuo diabeto ir pan. Vaistų nuo kraujotakos sutrikimų yra begalė, ir nuolaidos taikomos, gražu, ne visiems. Reklama tai didelėmis raidėmis: TIK PAS MUS, TIK ŠĮ MĖNESĮ, iki 50% NUOLAIDOS… Tas “iki” irgi pačiu smulkiausiu šriftu. Todėl atėjęs nesitikėk gauti 50%, nes žodelis “iki” daug pasako, kai pamatai pirkinių kvitą 😀 Kas tuomet kaltas? Aišku, kad vaistininkas. Nes nei vienam neįdomus tas administracijos patvirtintas sąrašas. Neduok Dieve, jei tas vaistas iš viso neįtrauktas į tą garsųjį sąrašą ir nuolaidos nebus jokios. O kai žmonių daug, perkamų prekių – taip pat, gali ir mums pro akis praslysti benuolaidinė prekė. Va tada jau verta šalia ir valerijono buteliuką laikyti…Abiems 😉

Aš taip pat esu pirkėjas, kitų parduotuvių lankytojas. Kai ateinu į kokią parduotuvę, visai apsidžiaugiu, kad randu kokį reklaminį laikraštuką. Reiškiasi, jie reikalingi. Klausimas, kiek jų turi būti atspausdinta, nugula reklamos skyriuose. Nežinau, kaip kitur, tačiau vaistinėse jų atspaudžiama ryškiai per daug. Visuose tinkluose. Kiek nepanaudotos makulatūros mes išmetame į konteinerius! Žinant, kad spaudos darbai kainuoja, norėtųsi apeliuoti į darbdavių sąžinę (jei dar tokią jie turi) ir paprašyti, kad jei neturi kur dėti atliekamų pinigų, tai tegul juos prideda prie algos savo darbuotojams. Beje, ne paslaptis, kad reklamos dėka yra išplaunamos didelės pinigų sumos, taip kad ilgai dar niekas nesikeis šioje srityje 😕

Atskira kalba yra reklamą televizijoje. Ten vaikšto dideli pinigai. O ir reklamos galia – įtakinga. Po įvairių TV laidų apie sveikatą, reklamuojamų papildų prekyba vaistinėse šoka į neregėtas aukštumas. Čia panašu, kai vaistinėse daromi kraujo, odos, kaulų tankio, venų ir kt. tyrimai, o po jų rikiuojasi “ligonių” eilutė, kuriems būtinai reikalingas vienoks ar kitoks preparatas.

Gaila man žmonių, gaila savęs, gaila mano kolegų.

Suinteresuotos žmonių grupės manipuliuoja kitų žmonių liga, skausmu, bėda, pasitikėjimu ir baudžia juos finansiškai. Mus, specialistus, pastato prieš faktą: nesiūlysi – neuždirbsi, arba iš viso – čia nedirbsi.

Kaip išlikti žmogumi?

Tas darbdavys, kuris moka minimumą savo darbuotojams ir toliau tyliai nusiplauna, sakydamas: “Likusią algą turite užsidirbti patys”, bet visai Lietuvai giriasi, koks jis nuostabus ir dosnus yra savo kolektyvui, žmogiškumą jau seniai prarado. Jam nė motais, kad darbo užmokestis – pagarbos matas, kuriuo visuomenė vertina tą profesiją.

Džiaugiuosi, kad bent vaistininkai, nors ir gyvendami iš pašalpinės algos, dar neprarado žmogiškumo ir išlieka jautrūs kito nelaimei.
Mes žinome, kad svarbiausia sėkmės formulė – žinoti, kaip elgtis su žmonėmis 🙂

O jums belieka atsispirti reklamos kerams!