Vaistininko užrašai

Taip tiksliai atpasakoti laidos, kurią neseniai mačiau, man nepavyks, todėl, kas nematė, tikrai rekomenduoju ją pažiūrėti. Diskusija verta jūsų brangaus laiko. Ją pažiūrėti galite internetu per “Laisvės TV” kanalą. O kas neturi galimybių tai padaryti, pabandysiu pristatyti savais žodžiais.

Laidoje buvo diskutuojama apie naują vaistų kompensavimo tvarką, pirmą vaisto paskyrimą ir kuo tas paskyrimas naudingas (visuomenei ar liaudžiai).

Pirmas paskyrimas

Ateina ligonis su pirmu paskyrimu į vaistinę. Pagal vieną iš laidos dalyvių, premjero patarėją sveikatos klausimais P.G.

“nieko tokio neatsitiks, nes visi vaistai yra geri ir veiksmingi, todėl netikėtumų nebus. O jeigu bus, tada irgi nieko tokio, nes galima bus sugrįžti pas gydytoją ir pranešti apie visas atsiradusias blogybes.”

Tada gydytojas pildys visokias ataskaitas, o atsakingos institucijos spręs, ar tą vaistą mesti lauk ir pripažinti kenksmingu, ar palikti.

Kaip pavyks atrinkti ligonius, kuriems iš tikrųjų pasidarė kažkas blogai, o kurie tik šiaip sugudravo, tikėdamiesi pasikeisti vaistą? Kaip pavyks nustatyti, ar vaistas tikrai daro daugiau žalos nei naudos? O dar žinant, kad didesnei daliai ligonių praktiškai visada pasireiškia visi įmanomi šalutiniai reiškiniai, kokie tik nurodyti informaciniame lapelyje 😀, kyla klausimas, ar nenukentės niekuo dėti vaistai?

Ir kas toliau? Gydytojas išrašo antrą pagal pigumą vaistą iš sąrašo🙂 Tai kokia tos naujos tvarkos prasmė?

Pasirinkimo laisvė

Laidoje dalyvavęs šeimos gydytojų asociacijos pirmininkas paklausė sveikatos patarėjo, ar negalima įtraukti į sąrašą dešimt vienos cheminės grupės vaistų ir suteikti jiems valstybės kompensaciją , pvz. 5€. Jeigu vaistas bus brangesnis, žmogus ir sumokės brangiau, neskriausdamas valstybės, tačiau pirks tai, kas jam tinka geriausiai. O jei norės nemokamai, tai ir rinksis tokį, nemokamą. Tačiau nebus jokios prievartos ir nurodymų iš viršaus.

Ką atsakė sveikatos patarėjas?

“Valdžia rūpinasi, kad žmogus išleistų mažiau pinigų ir galėtų nusipirkti vitaminų ar daugiau skirti geresniam maistui ar šildymui. Todėl reikia priversti žmones taupyti, perkant pigiausią.”

Gal geriau išmokykite žmones nepirkti papildų ir taip sutaupyti sveikesniam maistui?

Pagrindinis tikslas 

“Mažinti pacientų priemokas ir padaryti jas stabilias.”

Bet ligoniai, neturėdami pasirinkimo laisvės, perka originalius vaistus, mokėdami pilną kainą ir išleidžia daugiau.

“Taigi, kokia nauda iš naujos tvarkos?”, – paklausė premjero patarėjo žurnalistė.

– Vaistų kainos nekils. Ar tai blogai? Na, pavyzdžiui, jei būtų pasakyta, kad benzino kaina bus 1,10 ir daugiau nekils, ar jūs nebūtumėte laiminga?

– Jei lieptumėte pirkti vienos rūšies benziną, tikrai nebūčiau patenkinta”,- atsakė žurnalistė. 

– Jeigu jūs galite nusipirkti pigesnį daiktą, negi pirksite brangesnį?

– Tikrai ne visada pirkčiau pigesnį.

Ir ji visiškai teisi: nebūtinai turime visada pirkti tik tai, kas pigu.

Dūris vaistinėms

Ką daryti ligoniams, kuriems nepavyksta ar sunkiai pavyksta gauti ir tų pigiausių vaistų? Trūkumas jaučiamas pastoviai ir situacija negerėja. Tuo labiau, keičiant sąrašą kas tris mėnesius… Originalių vaistų tiekėjams tiekti jau neapsimoka, nes daugelis tų vaistų – jau nekompensuojami. O sąrašinių privalomų trūksta, nes vienos cheminės grupės siūlomų vaistų sąraše yra tik vienas ar du. Akivaizdu, kad jų nepakanka, kai tik tie abu visiems brukami. Ką apie tai mano patarėjas?

– Teoriškai – vaistinė turi turėti vaistų, praktiškai – nežinau, ar turi. 

Norėtųsi paklausti: “Ar dėl to kaltos vaistinės?” Pasirodo, taip.

Žurnalistė paklausė:

– Ką žmogui daryti, kai jis negauna pigiausio vaisto pagal sąrašą?

– Kreiptis į kitą vaistinę.

– O jeigu ir kita neturi?

– Eiti į kitą arba kreiptis į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą. Vaistinės privalo pasirūpinti vaistų asortimentu, jeigu nori turėti klientų.

– O ką daryti vaistinėms su vaistais, kurių po trijų mėnesių nebelieka sąraše ir jie tampa nereikalingi?

– Tai vaistinių ir tiekėjų santykiai. Jie patys turi susitarti.

Nejaugi tas patarėjas sveikatos klausimais prieš eidamas į laidą nesugebėjo labiau pasigilinti į esamą situaciją?

Nejaugi jis tikrai įsitikinęs, kad vaistinės specialiai neužsako vaistų, taip norėdamos pasityčioti iš žmonių?

Nejaugi vaistinei tai naudinga komerciniu požiūriu?

Mums dėl tokio chaoso, dėl nuolatinio vaistų trūkumo neįmanoma dirbti. Kiekvieną dieną po šimtus kartų tenka kartoti, kad vaistų nėra ir nežinia, kada bus. O tada išklausyti kylančią nepasitenkinimo bangą.

Pikta klausyti, kai nieko apie tai nenutuokiantis patarėjas bando visus įtikinti, kad juoda yra balta. Gal, vis dėlto, vaistų trūkumas atsirado ne dėl vaistinių nenoro turėti vaistus, o dėl stipriai sumažinto vaistų pasirinkimo? Kai sąraše būdavo 10-15 gamintojų vaistų, tokio trūkumo nejutome. Suprantama ir dėl tiekėjų, kurie negarantuoti, kad po trijų mėnesių jų vaistų dar kam nors bereikės…

Pamąstymui

Kodėl laimėjęs pigiausio vaisto konkursą ir patekęs į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, jau pirmą savaitę vaistas dingsta iš pasiūlos? Kai grumiamasi dėl patekimo į sąrašo priekį, gamintojas nesuka galvos dėl tiekimo sutrikimų. Ar neverta tuomet iš jo pareikalauti asmeninės atsakomybės už tai, kad bent jau tris ateinančius mėnesius (iki sąrašo keitimo) laimėtojas užtikrintų sklandų tiekimą į rinką? Dabar gi, visos problemos permetamos ant vaistinių ir jų darbuotojų pečių😕

Nauda

Kunigo naudą velniai gaudo?

Jeigu vaistas yra efektyvus ir liga kontroliuojama, vaisto keisti negalima. Tam pritartų visi gydytojai. Tačiau realybė yra kita. Epilepsija, depresija, akių ligos, cukrinis diabetas ir daug daug kitų ligų yra palietę ne vieną šeimą. Kas jose vyko, kai jų šeimos nariams drastiškai buvo keičiami vaistai, geriausiai žino tik jie vieni. Bet juk svetimo skausmo nebūna. 

Gydytojų teisė – ligonius gydyti be pašalinių įsikišimų, ligonių teisė – nebalansuoti ant prarajos ribos. Gydytojai nenori būti eksperimentatoriais, o ligoniai – laboratorinėmis pelėmis, todėl iš paskutiniųjų perka tai, kas yra efektyviausia. 

Generiniai vaistai tikrai nėra jokia blogybė. Tačiau, tik gydytojo teisė yra nuspręsti, kada ir ką paskirti ligoniui. Jei ligonis yra alergiškas, gydytojas nerizikuos jo sveikata ir skirs originalų vaistą, nes bandant vis naujus ir naujus medikamentus, gydymas gali kainuoti šimtus kartų brangiau, nei tas originalusis vaistas.

Epilogas

 “Valstybė nepralaimi, pralaimi pacientas, pirkdamas brangius vaistus. Todėl reikia spręsti už žmogų, kad jis nepralaimėtų.”

Skamba, kaip lozungas. Taip ir norisi po juo pasirašyti: LENINAS arba MARKSAS.

P.S. Būtinai pažiūrėkite laidą tam, kad pamatytumėte, kokie žmonės iš niekur tampa patarėjais sveikatos klausimais.